enzootinės gyvūnų ligos
enzoòtinės gyvnų lgos, enzootiškai (enzootija) pasireiškiančios gyvūnų ligos (pvz., enzootinė kiaulių pneumonija, enzootinis kiaulių encefalomielitas, enzootinis avių išsimetimas, enzootinis galvijų hepatitas, enzootinis kailinių žvėrelių encefalomielitas). Joms priklauso kai kurios infekcinės (pvz., juodligė, raudonligė, leptospirozė, listeriozė, kerpančioji dedervinė, nekrobakteriozė, galvijų leukozė, arklių infekcinė anemija), invazinės (piroplazmozė, babeziozė, leišmaniozė) ir grybinės ligos. Kai kurių enzootinių gyvūnų ligų priežastis yra istoriškai susiformavusios biocenozės. Ligos sukėlėjų, jų nešiotojų (dažniausiai kraujasiurbių vabzdžių ir erkių), sukėlėjo donorų (laukinių paukščių ir žvėrių, pelinių graužikų) ir recipientų (enzootine liga linkusių sirgti gyvūnų) gamtiniai santykiai padeda atsirasti ir plisti enzootinėms ligoms. Šie komponentai sudaro uždarą grandinę, kuria nuolat cirkuliuoja ligos sukėlėjas. Daugeliui šių ligų būdingas sezoniškumas, kai aktyvūs sukėlėjo pernešėjai. Pvz., arkliai infekcine anemija serga žemose krūmingose vietose, kur daug kraujasiurbių vabzdžių, veršeliai ir paršeliai – salmonelioze ir kolibakterioze, kai laikomi blogomis sąlygomis ir šeriami prastu pašaru. Nuo enzootinių gyvūnų ligų taikomos ūkinės, specialiosios veterinarijos ir sanitarijos priemonės, enzootiniame židinyje stengiamasi likviduoti kurią nors grandį.
661