eocènas (gr. ēōs – aušra + kainos – naujas), paleogeno periodo vidurinė epocha; geologinis skyrius, kurio sluoksniai susiklostė šios epochos metu. Prasidėjo prieš 53 mln. m., baigėsi prieš 33,7 mln. metų. Eoceną 1833 išskyrė ir jam pavadinimą suteikė C. Lyellis. Pilnutiniame Baltijos regiono Rytprūsių geologiniame pjūvyje išskirti 3 sedimentaciniai ciklai, kurie suformavo Sambijos (Yprio aukštas), Alko (Liutečio aukštas) ir Prūsų (Bartonio ir Latorfio aukštai) svitas. Baltijos regione klimatas buvo šiltas ir drėgnas, klestėjo vešli augalija, veisėsi įvairūs gyvūnai. Alko ir Prūsų svitose yra stambiausių pasaulyje pramoninių gintaro telkinių. Eocene Vakarų Europos epikontinentinis jūrinis baseinas buvo užliejęs tik Lietuvos pietvakarinę dalį. Jame klostėsi smėlingos, molingos ir mažai karbonatingos nuosėdos, kuriose gausu glaukonito, fosfatinių mineralų ir gintaro. Didesnėje Lietuvos dalyje driekėsi sausumos plotai. Lietuvoje išlikę tik Alko svitos nuogulų.
2406