eòlinės núogulos (pagal graikų vėjų dievo Eolo vardą), vėjo supustytos smėlio ar dulkių sankaupos. Sankaupas dažniausiai sudaro eolinis smėlis (gerai išrūšiuotas, poringas). Daugiau kaip 90 % jo dalelių būna 0,1–0,3 mm skersmens. Dalelės apzulintos, matinės, susidariusios daugiausia iš kvarco su kitų mineralų priemaiša. Eolinis smėlis turi mažiau nepatvarių ir sunkiųjų mineralų negu pirminės uolienos, mažiau perpustyto smėlio frakcinė ir mineralinė sudėtis įvairesnė. Eolinis smėlis sudaro kopas, barchanus, barchanų grandines, gūbriuotą ir kauburiuotą smėlio reljefą. Eolinės nuogulos dažniausiai susidaro aridinio klimato srityse (Sacharos, Takla Makano, Gobio, Karakumų, Kyzylkumų dykumos); būna ir drėgno klimato srityse (jūros pakrančių arba didelių upių slėnių kopos). Kai kurie tyrinėtojai prie eolinių nuogulų priskiria liosą.
eolinių nuogulų formavimasis