epidermis
epidèrmis (epi… + gr. derma – oda), daugiasluoksnis paviršinis ragėjantis epitelinis audinys. Epidermio storis priklauso nuo lokalizacijos (pvz., žmogaus vokų odos – 0,06–0,09 mm, delnų ir padų – 0,5–1,5 mm). Susideda iš plokščiojo ragėjančio epitelio ląstelių – keratinocitų – 5 sluoksnių. Pamatinis (giliausias) sluoksnis susideda iš pamatinių ląstelių, kurios nuolat mitoziškai dauginasi. Šiame sluoksnyje yra ir melanocitų (pigmentą melaniną gaminančių ląstelių). Dygliuotąjį sluoksnį sudaro daugiakampės ląstelės, turinčios citoplazmos ataugas, kuriomis per desmosomas jungiasi tarpusavyje. Grūdėtojo sluoksnio plokščiosios ląstelės menkai suragėjusios, jų citoplazmoje yra keratohialino (fibrilinio baltymo) granulių. Skaidrųjį sluoksnį sudaro kelios eilės labiau suragėjusių plokščiųjų ląstelių, kurių dauguma neturi branduolių, o citoplazmos keratohialinas virtęs šviesą laužiančia medžiaga – eleidinu. Raginis sluoksnis ypač ryškus delnų ir padų odoje. Jis susideda iš 5–6 eilių suragėjusių baltymu keratinu užpildytų branduolius ir organoidus praradusių ląstelių, kurios nuolatos nusilupa, o jų vietą užima gilesnio odos sluoksnio ląstelės. Visos epidermio ląstelės atsinaujina per 28–33 dienas. Be keratinocitų, melanocitų, epidermyje yra imuninės sistemos ląstelių – makrofagų, T limfocitų. Epidermis saugo gilesnį odos sluoksnį nuo sužeidimų, infekcijų, temperatūros svyravimų, ultravioletinių spindulių.
Augalų epidermis yra pirminis dengiamasis iš vieno ląstelių sluoksnio sudarytas audinys. Susidaro iš išorinio meristemos sluoksnio (protodermos). Dengia visus jaunus antžeminius organus. Epidermio ląstelės gyvos, be chloroplastų, dėl to geriau praleidžia šviesą į gilesnius audinius. Dengiamosios ląstelės netaisyklingos formos, be tarpuląsčių, su labiau sustorėjusia išorine sienele, kurią dengia kutikulė. Epidermio funkcijos: lėtina vandens garinimą ir reguliuoja dujų apykaitą, siurbia vandenį ir maisto medžiagas, saugo augalą nuo perkaitimo ir džiūvimo, mechaninių pažeidimų, kenkėjų ir parazitų. Epidermio ląstelėse kaupiasi glikozidai, rauginės medžiagos, alkaloidai, liaukiniuose plaukeliuose – eteriniai aliejai, dervos, gleivės, žieduose ir vaisiuose – pigmentai.
1316
737