epidòtas (gr. epidosis – priaugimas), pistactas, silikatų klasės salinių silikatų poklasio mineralas Ca2(Al, Fe)3Si3O12[OH]. Kristalai monoklininės singonijos, ištempti, prizmių formos. Sudaro spindulinius agregatus. Žalias, gelsvai žalias, pilkas, rudas, juodas; pusiau skaidrus arba neskaidrus. Blizgesys stiklo. Kietumas 6–7. Tankis 3300–3600 kg/cm3. Epidoto grupę sudaro: coizitas, klinocoizitas, piemontitas, alanitas (ortitas). Susidaro žemo ir vidutinio lygio regioninio bei kontaktinio metamorfizmo, t. p. pneumatolitinių ir hidroterminių procesų metu. Dažnas metamorfinėse uolienose (pagrindinis arba antrinis mineralas), skarnose, užpildo gyslas lūžių zonose, kartais sudaro beveik monomineralinę uolieną – epidozitą. Gražios epidoto atmainos naudojamos juvelyriniams dirbiniams. Epidoto telkinių yra Alpėse, Norvegijoje (Arendalyje), Urale. Lietuvoje randamas kristalinio pamato uolienose (ypač lūžių zonose), įvairių geologinių sistemų smėlyje.
epidotas