epigenètika (epi… + genetika), mokslas, tiriantis veiksnius, kurie reguliuoja genų raišką nekeisdami deoksiribonukleorūgšties (DNR) sekos. Epigenetiniams veiksniams priskiriamos DNR modifikacijos (citozino arba adenino metilinimas, citozino hidroksimetilinimas), histonų modifikacijos (acetilinimas, metilinimas, fosforilinimas ir kita), nekoduojančios reguliacinės RNR (trumposios ir ilgosios baltymo nekoduojančios RNR). Jie keičia chromatino kompaktiškumą, kartu ir genų raišką (transkripciją). Epigenetinių veiksnių visuma vadinama epigenetiniu kodu. Jis yra nevienodas genetiškai tapačioms ląstelėms, tai lemia daugialąsčio organizmo ląstelių ir audinių fenotipinę įvairovę. Epigenetinis kodas yra paveldimas, perduodamas ląstelėms dalijantis mitozės būdu arba iš kartos į kartą (šis reiškinys vadinamas transgeneraciniu epigenetiniu paveldimumu) ir kintamas (įtakos turi aplinkos veiksniai, individo amžius, mitybos ypatumai). Epigenetiniai kitimai yra grįžtami. Ląstelėje greta fermentų, modifikuojančių DNR ir histonus, egzistuoja šias modifikacijas šalinantys fermentai. Epigenetinio kodo pokyčiai būdingi sergant vėžiu ir kitomis ligomis. Šios ligos gali būti gydomos epigenetine (epigenetinius veiksnius modifikuojančia) terapija.
1003