riboženklio akmuo Salake, kuriame iškaltas Pilnaties herbas, data (1554), savininko vardas ir pavardė Macei Peczczxski
epigrãfas (gr. epigraphē – įrašas, užrašas), antikos, vidurinių amžių ir vėlesnių laikų trumpas užrašas ant paminklo, šventyklos, kito statinio sienos, metalo, molio, kaulo, medžio, kito dirbinio. Dažniausiai informacinis. Kai kurie epigrafai, ypač senieji (pavyzdžiui, Behistuno įrašas), yra svarbus istorinis šaltinis. Teikia kultūros, kalbos, rašmenų istorijos duomenų, kai kada turi ir literatūrinę vertę. Epigrafus tiria epigrafika.
LIETUVOJE pirmieji epigrafai, manoma, buvo rašomi ant riboženklių (žinomi iš 14 amžiaus pabaigos–15 amžiaus pradžios): savininkai savo valdų ribas ženklindavo žymenimis, vėliau herbais, inicialais, vardais (žinomi iš 16 amžiaus). Įvairūs epigrafai būdavo įrašomi varpuose. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (17 amžius) Vilniuje frontone išlikęs užrašas: Regina Pacis, funda nos in pace (Taikos Karaliene, stiprink mus taikoje). Kiti seniausi išlikę epigrafai – valstiečio žemaičio skrynioje įrašyta 1656 data, liaudies meistro barokinės Palangos Dievo Motinos statulos užrašas Asz esmi motina sopulinga su 1792 (1722?) data, ornamentuoto vestuvinio (dvigubo) kaušo 1770 data su žodžiais Metu Pona… Prasmingi įrašai ant paminklo Giedraičiuose, skirto Giedraičių mūšiui (1920 11) atminti, J. Basanavičiaus (mirė 1927) ir kitų 19–20 amžiaus veikėjų, mokslininkų kapų, kovotojų dėl Lietuvos laisvės memorialų.
683