epimèdis (Epimedium), pėdlapinių (Podophyllaceae) šeimos augalų gentis. 50 rūšių. Epimedis paplitęs Pietų Europoje, Rytų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Daugiametė visžalė arba vasaržalė, neretai kerus sudaranti žolė su įvairaus ilgio šakniastiebiais. Lapai paprasti arba sudėtiniai, kiaušiniški, lancetiški arba beveik apskriti, kartais skiautėti, dygiu lapalakščio kraštu. Žiedai susitelkę į viršūninius kekės arba šluotelės pavidalo žiedynus. Vainiklapiai dažnai su pentinu, balti, rausvi, geltoni, oranžiniai arba kelių spalvų. Vaisius – atsidarančioji dėžutė. Sėklos su gana stambiu sultingu apysėkliu.
Alpinis epimedis (Epimedium alpinum), aukštasis epimedis (Epimedium fargesii), balzganasis epimedis (Epimedium latisepalum), dvilapis epimedis (Epimedium diphyllum), dvispalvis epimedis (Epimedium mikinorii), gelsvasis epimedis (Epimedium franchetii), šviesusis epimedis (Epimedium davidii) ir kelių rūšių hibridai yra dekoratyviniai augalai. Daugelio rūšių epimedžiai yra vaistiniai augalai. Didžiausią reikšmę turi blizgusis epimedis (Epimedium wushanense), plaukuotasis epimedis (Epimedium pubescens), smailialapis epimedis (Epimedium acuminatum), stambiažiedis epimedis (Epimedium grandiflorum). Lietuvoje dažniausiai auginami alpinis epimedis, stambiažiedis epimedis ir raudonasis epimedis (Epimedium ×rubrum).
alpinis epimedis
849