Epimendas (Epimenidēs), senovės graikų pusiau mitinis aiškiaregys ir poetas. Platono teigimu, gyveno apie 500 pr. Kr., Aristotelio – apie 600 prieš Kristų.
Pasak padavimo, gimė Kretoje. Ganydamas avis užmigo ir miegojo 57 metus. Miegodamas įgijo galių gydyti ligonius ir apvalyti kaltuosius. Solono pakviestas 596 pr. Kr. išgelbėjo Atėnus nuo epidemijos, kurią sukėlė užsirūstinusi Atėnė (apie 632 pr. Kr. buvo išniekintas jos aukuras Akropolyje: čia buvo nužudyti Kilono maišto dalyviai).
Epimenidui priskiriami kai kurie religiniai ir mitiniai kūriniai; išliko keli jo poemos Teogonija fragmentai.