epipaleolitas

epipaleoltas (epi… + paleolitas), pereinamasis laikotarpis iš paleolito į mezolitą. Paleolito baigiamasis laikotarpis. Europoje (kartais ir Vakarų Azijoje) epipaleolito terminas vartojamas aprašant 10 000–7000 pr. Kr. (kalibruotos datos 12 000–8500 pr. Kr.) laikotarpį arba archeologinių kultūrų (būdingi vėlyvojo paleolito bruožai), kurios gyvavo pereinamuoju laikotarpiu iš paleolito į mezolitą (preborealinio klimato laikotarpis, datuojamas aštuntu–septintu tūkstantmečiu prieš Kristų), grupę.

Europoje epipaleolito kultūros turėjo daugumą paleolito bruožų; Vidurio Europoje kartais epipaleolitui buvo priskiriama Azilio kultūra, kurios dirbiniai nuo paleolitinių skyrėsi tobulesne apdirbimo technologija ir buvo šiek tiek puošti, tačiau dar nebuvo naudojami mikrolitai, būdingi mezolitinėms kultūroms. Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose epipaleolitas reiškia paleolito baigiamąjį laikotarpį arba skiriamas kaip savarankiškas laikotarpis, kurio paminkluose gausu mikrolitinių dirbinių (Europoje atitinka mezolitą). Egipte ir Žemutinėje Nubijoje epipaleolitas apima laikotarpį tarp vėlyvojo paleolito ir neolito (10 000–5500 pr. Kr.); šiam laikotarpiui priskiriama al Fajumo kultūra.

Lietuvoje

Lietuvoje 20 a. antroje pusėje buvo skiriamos epipaleolitinės kultūros, kurios pasižymėjo įvairių paleolito kultūrų samplaika (išskyrė R. Rimantienė). Manoma, kultūros, vadinamos epipaleolitinėmis, per kelis šimtus metų tapo mezolitinėmis.

2674