episkopalinė Bažnyčia
episkopãlinė Bažnýčia (lot. episcopalis – vyskupinis), Protestantų Bažnyčia, valdoma vyskupų visumos. Jie pagrindžia Bažnyčios vienybę. Episkopalinės Bažnyčios gyvenime didelį vaidmenį turi pasauliečiai.
Episkopalinėmis Bažnyčiomis laikomos: Anglikonų Bažnyčia, presbiterionų Bažnyčios, Skandinavijoje – Evangelikų Liuteronų Bažnyčios.
Jungtinių Amerikos Valstijų episkopalinė Bažnyčia yra Anglikonų Bažnyčios atšaka. 1607 Jamestowne (Virdžinijos valstija) įkurta Anglikonų Bažnyčia 1789 tapo savarankiška (nuo 1867 dalyvauja Lambetho sinode, priklauso Anglikonų sąjungai). 1873 nuo jos atskilo savarankiška Reformuotoji Episkopalinė Bažnyčia. 1989 pašventinta pirmoji vyskupė, 1993 vyskupė paskirta vadovauti vyskupijai (dalis Bažnyčios narių nepritaria doktrinos liberalėjimui). Jungtinių Amerikos Valstijų episkopalinei Bažnyčiai vadovauja Generalinis sinodas (vyksta kas 3 metai). Jame iš vyskupų renkamas prezidentas. Kasmet vyksta vyskupijų sinodai – renkamas vyskupas, aptariami vyskupijos reikalai. Pasauliečių atstovai (kitaip nei Anglikonų Bažnyčioje) dalyvauja sinoduose ir vyskupo rinkimuose.
Bažnyčia steigia kolegijas, universitetus, teologijos seminarijas (pirmoji Jungtinėse Amerikos Valstijose 1817), užsiima socialine veikla. Aktyviai dalyvauja ekumeniniame judėjime, priklauso Pasaulinei Bažnyčių Tarybai, nuo 1966 palaiko santykius su Katalikų Bažnyčia. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra apie 2,5 mln. narių.
2271