epistãzė (gr. epistasis − stabdymas, stelbimas), nealelinių genų sąveika, panaši į dominavimą. Vieno nealelinio geno produktai (baltymai arba ribonukleorūgštys, RNR) stelbia kitus nealelinius genus (alelių porą). Stelbiamasis genas vadinamas hipostaziniu, o stelbiantysis genas − įvairiai: epistaziniu genu, inhibitoriumi (I, arba i), supresoriumi (Su, arba su). Epistazė yra įvairių tipų, priklauso nuo sąveikaujančių genų savybių. Epistazė žymima → ženklu. Norint nustatyti būsimus palikuonius svarbu žinoti epistazės tipą: dominuojančioji epistazė (A → B, b; heterozigotinių tėvų palikuoniai pagal požymius pasiskirsto santykiu 12:3:1) ar recesyvinė epistazė (aa → B, b; 9:3:4). Pasitaiko dvipusė dviejų genų epistazė: dviguba dominuojančioji (A → B, b ir B → A, a; 15:1), dviguba recesyvinė (aa → B, b ir bb → A, a; 9:7), mišrioji (A → B, b ir b, b → A, a; 13:3). Epistazė slopinimu reguliuoja genų veiklą. Dar operonas.
3163