Mikalojaus ir Jono Kęsgailų bei jų žmonų epitafija Vilniaus katedroje (marmuras, 1700)
epitãfija (gr. epitaphios – antkapinis), puošni plokštė mirusiojo garbei. Būna akmeninė, metalinė, kartais medinė, su įrašu, portretu arba figūrine (dažniausiai alegorine) scena. Įmūrijama bažnyčios, koplyčios ar vienuolyno sienoje, pilioriuje, netoli mirusiojo palaidojimo vietos. Paplito 15 amžiuje.