epitèlinis audinỹs, epitèlis (epi… + thēlē – spenys), audinys, dengiantis kūno paviršių ir ertmes (išskyrus kraujo ir limfos apytakos); sudaro daugelį organizmo liaukų. Susideda iš glaudžiai tarpusavyje susijungusių ląstelių, dengiančių pamatinę membraną. Epitelinio audinio ląstelėms būdinga polinė diferenciacija. Epiteliniame audinyje nėra kraujagyslių, ląstelių mityba vyksta per pamatinę membraną iš poepitelinio jungiamojo audinio. Pagal sandarą ir funkcijas būna dengiamasis ir liaukinis epitelinis audinys. Dengiamasis epitelinis audinys skirstomas pagal ląstelių sluoksnių skaičių (vienasluoksnis ir daugiasluoksnis), ląstelių aukščio ir pločio santykį (plokščiasis, kubinis, stulpinis; šie vienasluoksniai epiteliniai audiniai pagal ląstelių branduolių padėtį skirstomi į vienaeilius ir daugiaeilius) bei specializuotas paviršiaus struktūras (mikrogaureliai, virpamieji plaukeliai). Daugiasluoksnis epitelinis audinys būna plokščiasis ragėjantis (odos epidermis), neragėjantis, kubinis, stulpinis, pereinamasis. Dengiamasis epitelinis audinys atlieka apsauginę ir rezorbcinę funkciją (išskyrus daugiasluoksnį). Liaukinio epitelinio audinio ląstelės suformuoja daugelį organizmo liaukų. Jų sekretas arba ekskretuojamosios medžiagos išskiriamos į epitelinio audinio paviršių (egzokrininės liaukos) arba į kraują (endokrininės liaukos). Susidaro iš ektodermos, mezodermos ir endodermos. Epitelinio audinio ląstelėms būdinga gera fiziologinė regeneracija. Epitelinio audinio dariniai yra nagai, plaukai, ragai.
1390