„Epitome principum Lituaniae“ („Trumpa Lietuvos kunigaikščių istorija“), lietuvių istoriografijos paminklas. Viena pirmųjų nuoseklių Lietuvos istorijų. Parašyta 1576 (lietuvių kalba 1921 ir 2000). Išliko Antrojo Lietuvos Statuto (1566) lotyniško vertimo, skirto išrinktam valdovui Steponui Batorui, rankraščio pradžioje.
Spėjama, Epitome principum Lituaniae parašė Augustinas Rotundas (šią hipotezę 1912 iškėlė Epitome principum Lituaniae paskelbęs J. Jakubowskis, vėliau jam pritarė M. Baryczowa, kiti lenkų ir lietuvių istorikai).
Epitome principum Lituaniae pradedama legendiniu pasakojimu apie romėnų (italų) atsikėlimą ir įsikūrimą Lietuvoje (pritariama šiai lietuvių kilmės teorijai), baigiama Stepono Batoro išrinkimu. Autorius naudojosi Motiejaus Mechoviečio (Miechowitos), Erazmo Stelos ir kitų istorikų, savo raštuose naudojusių Petro Dusburgiečio ir Jano Długoszo kronikas, raštus, t. p. Lietuvos metraščius ir kitus šaltinius.
Vertingiausia Epitome principum Lituaniae dalis – Jogailaičių laikų aprašymas. Autorius pastebėjo, kritikavo ir koregavo senesniųjų raštų chronologinius ir kitus neatitikimus.
P, L: Senoji Lietuvos literatūra kn. 5: Šešioliktojo amžiaus raštija Vilnius 2000.