Erãzmas Stelà (lot. Erasmus Stella), tikr. Johann Stüler (Johanas Štiùleris) apie 1450Leipcigas 1521 04 02, vokiečių istorikas, etnologas. Humanistas. Leipcigo universiteto magistras (1478 ar 1488). Nuo 1513 Zwickau (Vokietija) burmistras. Tarp 1501–07 gyveno Karaliaučiaus pilyje – Vokiečių ordino didžiojo magistro rezidencijoje. Keliaudamas ir medžiodamas su didžiuoju magistru Friedrichu, Erazmas Stela pamatė Prūsos savitumą.
Apie Vokiečių ordiną parašė 10 knygų (neišliko). Veikale Dvi knygos apie Prūsijos senybes (De Borussiae antiquitatibus libri duo 1518) Erazmas Stela vienas pirmųjų, remdamasis žodine tradicija, pateikė žinių apie prūsų tikėjimą, buitį, šeimos santykius, vestuvių, laidotuvių papročius. Gotiškosios baltų kilmės teorijos pradininkas. Nepagrįstai įrodinėjo, kad vokiečiai buvę seniausi Borusijos (Prūsos) rytinės dalies (Mažosios Lietuvos) gyventojai. Remdamasis Jordanu ir Enea Silvio Piccolomini tvirtino esą gotų gentys alanai ir heruliai apsigyvenę Baltijos rytinėse pakrantėse. Alanai – sarmatų (neva lenkų protėvių) dalis, gyvenę Prūsoje. Monarchinės valdžios Prūsoje atsiradimui pagrįsti Erazmas Stela iškėlė versiją apie Brutenį ir Vaidevutį. Pastarasis valdęs kraštą tarsi bičių šeimą, o vėliau jį padalijęs tarp 12 sūnų, kurie davę pradžią dvylikai prūsų genčių.
Erazmas Stela – bene svarbiausias senųjų raštų paskatintos mokslinės fantazijos apie baltų genčių kilmę pradininkas. Jo pasakojimus paskelbė S. Grunau, M. Strijkovskis ir kiti apie prūsų senovę rašę autoriai. Erazmą Stelą išpopuliarino A. Kojelavičius‑Vijūkas.
P: Erasmi Stellae Libonothani De Borussiae antiquitatibus libri duo / Scriptores rerum Prussicarum 4. Bd Leipzig 1870.
683
2273