erdvlaivio orientãvimas, erdvėlaivio pasukimas tam tikru kampu aplink jo masės centrą konkrečių orientyrų (atskaitos sistemos) atžvilgiu. Erdvėlaivio kampinę padėtį erdvėje nusako jo pagrindinių trijų simetrijos ašių kryptys numatytų orientyrų atžvilgiu. Orientavimo būdas, kai tik viena erdvėlaivio ašis sutapdinama su vienu atskaitos sistemos orientyru, vadinamas vienašiu erdvėlaivio orientavimu, o kai visos trys erdvėlaivio ašys sutapdinamos su atitinkamais atskaitos sistemos orientyrais, – visišku, arba triašiu. Erdvėlaivis į reikiamą padėtį pasukamas naudojant raketinius variklius, elektromagnetinius ir giroskopinius įtaisus. Erdvėlaivio kampinė padėtis nustatoma Saulės, planetų, žvaigždžių jutikliais (matuojama kryptis į šviesulį, planetos ar Saulės disko kraštą ir kita), t. p. įvairiais giroskopiniais įtaisais ir radiolokacine aparatūra. Pastovios erdvėlaivio kampinės padėties išlaikymas tam tikrų žinomų orientyrų atžvilgiu vadinamas erdvėlaivio stabilizavimu. Atitinkamai orientuoto erdvėlaivio padėtis stabilizuojama giroskopais arba magnetinėmis ritėmis. Erdvėlaivio orientavimą ir stabilizavimo tikslumą lemia erdvėlaivio paskirtis. Darant planetų paviršių nuotraukas erdvėlaivis turi būti orientuotas ir stabilizuotas kelių dešimtųjų laipsnio tikslumu. Tiksliausiai turi būti orientuotos ir stabilizuotos kosminės astronomijos observatorijos, kurios atlieka pasirinktų šviesulių ilgalaikius stebėjimus.
3018