erdvniai dúomenys, duomenys, kurie nurodo konkrečią vietą arba jos padėtį erdvėje. Jiems būdinga sudėtinga struktūra, dažniausiai didelė apimtis bei jų tarpusavio sąsajas aprašančios (topologijos) taisyklės.
Duomenų sąsaja su vieta būna tiesioginė (koordinatės) arba netiesioginė (nuorodos į tiesioginius erdvinius duomenis). Pasirinktu būdu (kartografinės projekcijos) į plokštumą suprojektuotoje dvimatėje geografinėje erdvėje koordinačių duomenys išreiškiami kiekvieno taško padėtį nusakančių porų (geografine ilguma ir platuma arba x ir y koordinatėmis), trimatėje – atitinkamais trejetų (pridedama aukščio koordinatė z) rinkiniais. Vienas taškas gali atitikti matmenų neturintį objektą, kuriame atliekami matavimai (pvz., reljefo aukščio, kelio posūkio, upės vingio, valstybės sienos delimitavimo taškai), sutartinį tašką (nurodo, pvz., diagramos ar užrašo žemėlapyje vietą) arba matmenis turintį erdvinį objektą reprezentuojantį centroidą (pvz., miesto centrą žymintis sutartinis taškas).
Sutvarkytas taškų rinkinys būna interpretuojamas kaip linija (objekto modelis, turintis tik vieną matmenį – ilgį; pvz., kelias, upė) arba sutartinė linija (savivaldybės riba, reljefo aukščio izolinija). Linija, kurios pradžios ir pabaigos taškai sutampa, apibrėžia plotą (poligoną). Trimatėje erdvėje galima apibrėžti ir tūrinius objektus bei paviršius, kurių sienas sudaro poligonai. Galimi ir sudėtingi dariniai, pvz., vienodo pavidalo gardelių tinklelis, netaisyklingųjų trikampių tinklas (angl. Triangulated irregular network, TIN), žiedo pavidalo ar iš kelių atskirų dalių sudaryti plotai, tačiau visais atvejais jie būna sudaryti iš elementarių erdvinės informacijos vienetų – taškų. Taip sudaryti duomenys vadinami vektoriniais erdviniais duomenimis.
Kitą erdvinių duomenų rūšį sudaro rastriniai erdviniai duomenys. Juos galima įsivaizduoti kaip su geografinėmis koordinatėmis susietą stačiakampę matricą, kurios elementais būna vienodu atstumu išdėstyti taškai. Būdingas rastrinių erdvinių duomenų pavyzdys yra ortofotografinis žemėlapis – jame kiekvienas taškas turi priskirtą spalvą. Palydoviniuose vaizduose taškai gali turėti įvairias charakteristikas (gaunamos naudojant skirtingus sensorius). Rastriniai duomenys tinkami vaizduoti tolydžiai erdvėje pasiskirsčiusius reiškinius (reljefo aukštį, žemės dangos tipą, oro temperatūrą, triukšmo lygį), juose negalima išskirti atskirų objektų.
Erdviniai objektai dažnai turi ne tik geometrines, bet ir kitas savybes, kurios aprašomos skaitiniais, tekstiniais arba kitų tipų atributiniais duomenimis (objektų pavadinimai, amžius, statusas, įvedimo į duomenų bazę data ir kita); pvz., jei kelio ar upės linijos atkarpos plotis vienodas visuose segmentuose, jis gali būti saugomas kaip paprastas skaičius – atributas. Netiesioginiai erdviniai duomenys apima atributinius duomenis, kurie gali būti susieti su tiesioginiais erdviniais duomenimis (erdviniu objektu). Įprastas taip susiejamų duomenų pavyzdys yra objektai, kuriems priskirti jų adresai. Nors adreso informacija yra tik tam tikros struktūros teksto eilutė, ji būna susieta su vieninteliu tašku ar plotiniu objektu Žemės paviršiuje. Tokiu būdu sukuriami geografinių duomenų rinkiniai. Analogiškai su geografiniais objektais gali būti susieta įvairi informacija apie valstybes, savivaldybes (pagal pavadinimą), žemės sklypus (pagal unikalų numerį kadastre), automobilių kelius (pagal kelio numerį) ir kita.
geografiniai duomenys (upės) ir jų atributų lentelės (fragmentas ArcGIS Pro programos aplinkoje)
Erdvinius geografinius (geoerdviniai, angl. geospatial) duomenis sudaro erdviniai duomenys, kurių koordinatės nustatomos Žemės paviršiaus atžvilgiu. Dažniausiai šie terminai vartojami kaip sinonimai, tačiau erdvinių duomenų sąvoka yra platesnė. Ji apima duomenis apie padėtį bet kokioje erdvėje, t. y. bet kokioje trimatėje ar net didesnio matavimų skaičiaus matematiškai apibrėžtoje erdvėje, nebūtinai siejamoje su Žemės paviršiumi (pvz., Marso, Mėnulio paviršiaus, dangaus skliauto). Tačiau visi geografiniai duomenys kartu yra ir erdviniai. Geografiniai duomenys vaizduojami žemėlapiuose. Jie kaupiami, analizuojami ir naudojami beveik visose veiklos srityse. Manoma, kad tiesioginiai ar netiesioginiai geografiniai duomenys sudaro apie 85–90 % visų viešajame sektoriuje naudojamų duomenų.
-geografiniai duomenys
284