Erẽlio krỹžiaus òrdinas (estų k. Kotkaristi teenetemärk), Estijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už karinius nuopelnus karo ir taikos metu.
Įsteigimas, atkūrimas
Erelio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas su kalavijais (1995, Estijos prezidento kanceliarijos archyvas)
1919 įsteigus Laisvės Kryžių, įstatymai draudė kurti kitus valstybinius apdovanojimus. Šie įstatymai trukdė apdovanoti ne fronte pasižymėjusius asmenis. Todėl 1926 02 22 Gynybos sąjungos Centro valdyba nusprendė įsteigti savo žinybinį apdovanojimą, skirtą jos savanoriams. 1928 02 17 minint nepriklausomybės 10-metį patvirtintas šio apdovanojimo (pavadinto Erelio kryžiaus ordinu) statutas bei išvaizda. Ordinas atkurtas 1994 05 04 Apdovanojimų įstatymu, kartu ir iki 1936 egzistavę ordinai su kalavijais bei trijų laipsnių kryžiai.
Išvaizda, įteikimas
Ordino išvaizdos autorius – dailininkas Augustas Heinrichas Timusas (1865–1943). Jis pavaizdavo kryžiaus centre erelį su heraldiniu skydu naguose. Tai buvo Gynybos sąjungos emblema (tuo metu svarstyta ją patvirtinti ir nacionaliniu herbu). Ordinas iš pradžių gamintas Talino įmonėje Roman Tavast, vėliau ženklai gaminti ir įmonėje Joseph Kopf. 1928–36 teiktas ir ordinas su kalavijais – už nuopelnus kovoje su ginkluotu priešu karo ar taikos metu. Tai buvo iš esmės karinis ordinas (ypač iki 1930), to principo laikytasi ir apdovanojant užsieniečius. Iš pradžių ordinas teiktas Gynybos sąjungos dienos – birželio 26-osios – proga, vėliau teikimo politika tapo lankstesnė. 1936 Apdovanojimų įstatymu ordinas modernizuotas: prie penkių ordino laipsnių prijungti trys kryžių (civiliniame apdovanojime atitinkančių medalius) laipsniai. Svarbiausia – Erelio kryžiaus ordinas paskelbtas nacionaliniu (ne žinybiniu Gynybos sąjungos) apdovanojimu. 1928–40 įvairių laipsnių Erelio kryžiaus ordinai įteikti 2 777 Estijos bei 963 užsienio piliečiams: 1-ojo laipsnio – 174 (iš jų 128 užsieniečiams); 2-ojo – 179 (iš jų 146 užsieniečiams), 3-iojo – 576 (iš jų 367 užsieniečiams), 4-ojo – 548 (iš jų 211 užsieniečių), 5-ojo – 987 (iš jų 108 užsieniečiams). 1936–40 ordino Aukso kryžiumi apdovanoti 583, Sidabro kryžiumi – 446, Plieno kryžiumi – 247 asmenys.
Erelio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė (1936, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
1996 02 pirmasis atkurtuoju ordinu apdovanotas iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs ir Estijos kariuomenės vadu tapęs generolas Aleksanderis Einselnas (1931–2017). Ordino Aukso kryžiais su kalavijais po mirties buvo pagerbti 2004–05 ir 2007–11 NATO taikos misijose Irake bei Afganistane žuvę Estijos kontingento kariai. Iki 2022 penkiais ordino laipsniais apdovanoti 884 (22 – su kalavijais), trijų laipsnių kryžiais – 292 (45 – su kalavijais) asmenys, iš jų 245 užsienio piliečiai.
Apdovanojimą gavę lietuviai
Prieškario laikotarpiu Erelio kryžiaus ordinu apdovanoti ir Lietuvos valstybės bei kariuomenės pareigūnai. 11 lietuvių pagerbti 1-ojo laipsnio ordinu (prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas J. Tūbelis, užsienio reikalų ministrai D. Zaunius ir S. Lozoraitis, vidaus reikalų ministras J. Čaplikas, susisiekimo ministrai J. Stanišauskis ir V. Vileišis, kariuomenės vadas S. Raštikis, diplomatai J. Aukštuolis, B. E. Dailidė, Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas L. Ciplijauskas), 9 – 2-ojo laipsnio ordinu (iš jų karo veikėjai V. Nagevičius, K. Škirpa, Lietuvos valstybės veikėjas J. Vileišis), 11 – 3-iojo laipsnio ordinu. Žemesniojo laipsnio kryžiais Lietuvos piliečiai nebuvo apdovanojami. 2003–04 Erelio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinais apdovanoti Lietuvos kariuomenės vadai generolai J. A. Kronkaitis ir V. Tutkus. Erelio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinais pagerbti Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius (2008) ir generolas Remigijus Baltrėnas (2021).
Erelio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė su kalavijais (1995, Estijos prezidento kanceliarijos archyvas)
-Erelio kryžius
1764