erèzija (gr. hairesis – pasirinkimo laisvė), krikščionybėje – sąmoningas ir laisvas tikėjimo tiesos neigimas. Naujajame Testamente eretikais laikomi išpažįstantys tam tikrą ribotą mokymą (Apd 5, 17), erezija vadinama tai, kas prieštarauja Bažnyčios mokymui (Gal 5, 20; 1 Kor 11, 18), visuotinę Bažnyčią pakeičia vietine (2 Pt 1, 1). Erezija pradėjo rastis pirmaisiais krikščionybės amžiais: doketistai, gnostikai, adamitai, montanininkai, apostolikai, antitrinitoriai, novacijonai (novacijonizmas). Vėliau kilo trinitarinės ir kristologinės erezijos (arijonai, agonistikai, donatininkai, nestorijonai, monofizitai, pelagijonai, monoteletai). Erezija buvo laikoma didele kliūtimi Bažnyčios vienybei, eretikai buvo baudžiami ekskomunika; susitaikymas įvykdavo vieša bažnytine atgaila. Su eretikais kovojo Tertulijonas (Adversus Praxean) ir Irenėjas Lionietis (Adversus haereses). Romos imperijoje Bažnyčiai pradėjus viešai veikti prieš eretikus pradėtos naudoti represinės valstybinės priemonės, dažniausiai nepateisinamos Evangelija (mirties bausmė). Daug erezijų kilo viduriniais amžiais (paulikionai, katarai, bogomilai, albigiečiai, valdiečiai, beginės, begardai, apostolikai, apaštališkieji broliai). Kovai su erezijomis 1215 buvo įsteigta inkvizicija.
imperatorius Konstantinas I įsako sudeginti Arijaus knygas (miniatiūra, Atto iš Vercelli, apie 885–961, kanonų teisės rinkinys Capitulare, 9 a.)
Po Vatikano II susirinkimo (1962–65) eretiku laikomas tik katalikas, viešai atmetantis vieną ar kelias tikėjimo tiesas; pagal Kanonų teisės kodeksą, katalikai gali būti ekskomunikuojami. Deklaracijoje Nostra aetate ir dogminėje konstitucijoje Lumen gentium (abi 1965) pabrėžiama, kad ir nepriklausantys krikščioniškoms religijoms, ypač geros valios žmonės, gyvenantys pagal sąžinę ir be savo kaltės nepažįstantys tikrojo tikėjimo, gali būti išganyti. Dekrete Unitatis redintegratio (1965) krikščionys nekatalikai vadinami atsiskyrusiais broliais.
Evangelikai reformatai religinį mokymą, neatitinkantį Evangelijos, laiko eretišku; erezija smerkiama tikėjimo išpažinimo tekstais (Barmeno deklaracija) ir mokymo apribojimu. Anksčiau erezijos šalininkai buvo ir persekiojami remiantis valstybine teise prieš eretikus.
L: Eresia ed eresiologia nella Chiesa antica Roma 1985.
117