Erfurt (Èrfurtas), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, į vakarus nuo Dresdeno; Tiuringijos žemės administracinis centras.
213 200 gyventojų (2021). Pro Erfurtą eina Eisenacho–Dresdeno automobilių magistralė, geležinkeliai į Frankfurtą prie Maino, Hallę. Oro uostas.
Metalo apdirbimas, mašinų, kompiuterių, radiotechnikos, elektros prietaisų, presų, siurblių gamyba, chemijos, siuvimo, avalynės, maisto pramonė. Turizmas. Sodininkystės, gėlininkystės ir sėklininkystės centras (nuo 1950 vyksta sodininkystės tarptautinės parodos). Universitetas (veikė 1392–1816; atkurtas 1994), medicinos akademija (įkurta 1954), taikomųjų mokslų aukštoji mokykla. Muziejai (tarp jų – etnografijos ir kraštotyros, gamtos pažinimo, Tiuringijos etnografijos, elektros, miesto istorijos, sodininkystės). Teatrai. Zoologijos sodas.
2271
Architektūra
pirklio gyvenamasis namas Erfurte (17 a. pradžia, dabar muziejus)
Senamiestyje netaisyklingas vidurinių amžių gatvių tinklas, derantis prie kalvoto reljefo. Ant kalvos – katedros ir Šv. Severo bažnyčios ansamblis. Katedra statyta keliais etapais: prienavis ir portalas (1330–40), gotikinė presbiterija (1349–72), vėlyvosios gotikos navų dalis (1452–65); viduje – romaninis altorius (apie 1160), gotikinės stalės (apie 1350–60). Šv. Severo bažnyčia (apie 1280–1400) su 2 chorais, daug koplyčių, Šv. Severo sarkofagu (apie 1365), krikštykla (1467). Ant Petersbergo kalvos – romaninės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (1103–47, 1813 nugriauta) ir citadelės (1665–1702) griuvėsiai. Kitos bažnyčios: romaninė Škotų (12 a., 1967 restauruota), gotikinė uršuliečių (13 a.) ir dominikonų (po 1278–1370), pranciškonų bei augustinų (abi 14 a.). Renesansiniai ir barokiniai gyvenamieji namai, neogotikinė rotušė (1875). Pirklių tiltas su namais (14 a., 1969 restauruotas).
2271
Istorija
Pirmąkart minimas 724; tada vadintas Erpesfurtu, jame buvo vienuolynas ir karaliaus rezidencija. Nuo 742 Bonifaco įkurtos vyskupijos centras. 9 a. – Frankų imperijos įtvirtintas pasienio postas, administracinis ir prekybinis centras. Apie 1250 iš Mainzo arkivyskupo gavo miesto teises.
15–16 a. priklausė Hanzos prekybinei sąjungai. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) užimtas švedų. Nuo 1664 buvo Mainzo vyskupijos elektorato, nuo 1802 – Prūsijos karalystės dalis (išskyrus 1806–14 prancūzų okupaciją).
1808 Erfurte Rusijos caras Aleksandras I, paskatintas Prancūzijos valstybės veikėjo Ch. M. de Talleyrandʼo‑Périgordʼo, atnaujino 1807 Tilžės taiką, bet atsisakė paremti Napoleoną I, kovojantį su Austrija (Erfurto konvencija).
Vokietijos Demokratinės Respublikos egzistavimo metais Erfutas palaikė (nuo 1963) vadinamuosius draugystės ir bendradarbiavimo ryšius su Vilniumi – keitėsi delegacijomis, parodomis, meno kolektyvų gastrolėmis.
2271