Rohmer Éric (Erikas Romèras), tikr. Jean‑Marie Maurice Schérer 1920 03 20 (kitais duomenimis, 04 04)Tulle (kitais duomenimis, Nancy) 2010 01 11Paryžius, prancūzų kino režisierius, kino kritikas, scenaristas. Autorinio kino atstovas, kino krypties Naujoji banga vienas pradininkų.
5 dešimtmetyje dirbo literatūros mokytoju. Rašė kino kritikos ir teorinius straipsnius žurnalams La Gazette du cinéma (1950 su J. Rivette’u jį ir įkūrė), Cahiers du cinéma (1957–63 vyriausiasis redaktorius). Išgarsėjo filmų ciklais Šeši pamokomieji pasakojimai (Six Contes moraux 1963–72; svarbesni: Kolekcininkė / La Collectionneuse 1967, Berlyno kino festivalio prizas, Naktis su Mod / Ma nuit chez Maud 1969, Kler kelis / Le Genou de Claire 1970, Meilė po vidurdienio / L’Amour l’après‑midi 1972), Komedijos ir priežodžiai (Comédies et Proverbes 1981–87; svarbesni: Graži santuoka / Le Beau Mariage 1982, Polina paplūdimyje / Pauline à la plage 1983, Berlyno kino festivalio prizas, Žalias spindulys / Le Rayon vert 1986, 2 Venecijos kino festivalio prizai), Keturių metų laikų pasakojimai (Les Contes des quatre saisons 1990–98), Žiemos pasaka (Conte d’hiver 1992, 2 Berlyno kino festivalio prizai).
Éric Rohmer
Sukūrė stilizuotų klasikos adaptacijų: Markizė fon O. (Die Marquise von O. 1976, pagal H. von Kleistą, Kanų kino festivalio prizas), Persevalis iš Galijos (Perceval le Gallois 1978, pagal Chrétieną de Troyes), Anglė ir kunigaikštis (L’Anglaise et le duc 2001, pagal G. Elliott), Astrėjos ir Seladono meilė (Les amours d’Astrée et de Céladon 2007, pagal H. d’Urfé), parašė savo filmų scenarijus.
Filmuose itin pabrėžė personažų santykių (dažniausiai meilės) niuansus, veiksmo vietą, detales, derino literatūrinę ir kasdienę kalbą, būdinga intelektualumas, poetiškumas, ironija, taupios raiškos priemonės.
Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (2001).
1706