Ehrlinger Erich (Ėrichas rlingeris) 1910 10 14Giengen an der Brenz (Badenas‑Viurtembergas) 2004 07 31Karlsruhe, nacių Vokietijos veikėjas.
Studijavo teisę Kylio, Berlyno, Tübingeno universitetuose. Nuo 1931 Nacionalsocialistų partijos ir SA narys. 1935 05 perėjo dirbti į SD skyrių, nuo 1935 06 SS narys. Per Austrijos anšliusą priklausė SD rikiuotės daliniams, nuo 1939 04 tarnavo Prahos SD ypatingajame būryje. 1939 09 priklausė IV operatyvinio būrio štabui Lenkijoje. 1940 04–08 tarnavo karo korespondentu SS pulke Adolf Hitler. 1940 08–1941 kaip H. Himmlerio atstovas komandiruotas į Norvegiją, buvo V. Quislingo patarėjas, padėjo organizuoti norvegų Waffen SS dalinius. Nuo 1941 03 dirbo Vyriausiojoje Reicho saugumo valdyboje.
Veikla Lietuvoje
1941 06 28 atvyko į Kauną, kurį laiką buvo miesto aukščiausioji vokiečių policinė valdžia. Jau tą pačią dieną jo įsakymu karo lauko komendantūra nuginklavo ir išformavo lietuvių partizanų būrius. Po derybų su Kauno miesto ir apskrities karo komendantu J. Bobeliu, E. Ehrlingeriui pritariant ir padedant, iš šių būrių buvo pradėtas formuoti ir vėliau apginkluotas lietuvių pagalbinės policijos batalionas Polizeihilfsbataillon Kaunas, lietuviškai vadintas Tautinės darbo apsaugos 1‑uoju batalionu. Jame buvo penkios kuopos, iš jų dvi buvo sukomplektuotos iš Geležinio vilko narių, šios dvi kuopos buvo priskirtos prie SD ypatingojo būrio. 1941 06–12 Lietuvos generalinėje srityje vadovavo vokiečių saugumo policijos ir SD A operatyvinės grupės ypatingajam būriui, organizavo masinį žydų naikinimą Kauno Devintajame forte, Daugpilyje, Rēzeknėje. 1941 07 01 E. Ehrlingerio raporte rašoma, kad Septintajame forte jam asmeniškai vadovaujant buvo vykdomos žydų egzekucijos.
Vėlesnė veikla ir teismas
Nuo 1941 12 Kijevo apygardos, 1943 09–1944 04 Baltarusijos generalinės srities vokiečių saugumo policijos ir SD vadas. 1944 04 atšauktas į Berlyną, Vyriausiojoje Reicho saugumo valdyboje užsiiminėjo kadrų klausimais, SD ir saugumo policijos karininkų ruošimu (nuo 1944 11 SS oberfiureris).
Karo pabaigoje paliko Berlyną, persirengęs vermachto puskarininkio uniforma ir pasikeitęs pavardę pasislėpė anglų karo belaisvių stovykloje. Netrukus buvo paleistas, įsidarbino laisvai samdomu tarnautoju viename amerikiečių kariuomenės dalinių. 1950 persikėlė į Konstancą, dirbo kazino registratoriumi. 1952 nustojo slėptis po svetima pavarde. Nuo 1954 vadovavo Volkswagen atstovybei Karlsruhėje. 1958 12 suimtas. 1961 12 20 Ludwigsburge nuteistas 12 m. kalėti už masinių žudynių Kaune, Daugpilyje ir Kijeve organizavimą ir dalyvavimą jose. 1963 dėl pašlijusios sveikatos iš kalėjimo paleistas. Vėl dirbo Volkswagen gamykloje.
L: P. Stankeras Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941–1944 metais / Karo archyvas t. 21 Vilnius 2006; Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458