Erich Heckel
Erich Heckel
Heckel Erich (Ėrichas Hèkelis) 1883 07 31Döbeln (prie Leipcigo) 1970 01 27Hemmenhofen (Badenas‑Viurtembergas), vokiečių tapytojas, grafikas. 1904–05 studijavo architektūrą Dresdene. 1905 su kitais įkūrė dailininkų ekspresionistų grupuotę Tiltas. 1949–56 dėstė Vaizduojamųjų menų mokykloje Karlsruhėje; profesorius. Vėliau gyveno Šveicarijoje.
Kūryba
Kūrybai turėjo įtakos V. van Gogho, E. Muncho, fovistų (fovizmas) tapyba. Ankstyvieji E. Heckelio paveikslai (peizažai – Raudoni namai 1908, Dangasto vėjo malūnas 1909, aktai – Besimaudantys Schilfe 1909, Fränzi su lėle 1910) turi neoimpresionizmo, po 1913 – kubizmo (Stiklinė diena 1913) bruožų. Vėlesnio laikotarpio portretai ekspresionistiniai (Autoportretas 1919, J. Ensoro, O. Muellerio portretai, abu 1930), 4 dešimtmečio paveiksluose vyrauja naujojo daiktiškumo stiliaus bruožai (Klounas priešais veidrodį 1930). E. Heckelio tapybos kūriniai išsiskiria lyrine nuotaika, ryškiomis spalvomis (raudonos, geltonos, žalios, mėlynos ir juodos deriniai), laisvais ritmiškais potėpiais kuriama įtampa. Grafikos kūriniams (litografijos, medžio raižiniai) būdinga mistiška, niūri nuotaika (Rytų Madona 1915).
E. Heckel. Garsiai grojanti mergaitė (aliejus, 1913, Tilto muziejus Berlyne; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
E. Heckel. Garsiai grojanti mergaitė (fragmentas; aliejus, 1913, Tilto muziejus Berlyne; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
2530