Erik Erikson
Erikson Erik (Erikas Èriksonas), tikroji pavardė Homburger 1902 06 15Frankfurtas prie Maino 1994 05 24Harwich (Masačusetso valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas, psichologas. Vokiečių kilmės. Vienas egopsichologijos kūrėjų, socialinės psichologijos atstovas. A. Freud mokinys.
1933 baigė Vienos psichoanalizės institutą ir emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Tyrė vaikų elgesį, dėstė Harvardo universiteto Medicinos fakultete, 1936–42 Yale’io Humaniškų santykių institute, Berkeley universitete (Kalifornija); profesorius (1942). Rėmėsi S. Freudo psichoseksualinės raidos teorija, bet akcentavo asmenybės ryšį su socialine aplinka. Sukūrė asmenybės psichosocialinės raidos teoriją ir identiškumo krizių koncepciją. Išskyrė asmenybės psichosocialinės raidos 8 tarpsnius (amžiaus tarpsnis) ir pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje individui iškyla specifinių sunkumų (krizių), nuo kurių išsprendimo priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Svarbiausi veikalai: Vaikystė ir visuomenė (Childhood and Society 1950), Jaunasis Liuteris (Young Man Luther 1958, lietuvių kalba 2003), Įžvalga ir atsakomybė (Insight and Responsibility 1964), Identiškumas: Jaunystė ir krizė (Identity: Young and Crisis 1968), Visi gyvenimo tarpsniai (The Life Completed), Gyvybinė veikla senatvėje (Vital Involvement in Old Age 1986).
Erik Erikson