Stagnelius Erik Johan (Erikas Juhanas Stagnèlijus) 1793 10 14Gärdslösa (Ölando sala) 1823 04 03Stokholmas, švedų rašytojas. 1814 baigė Uppsalos universitetą, dirbo tarnautoju Stokholme. Ankstyvuosiuose eilėraščiuose (rinkiniai Blenda / Blenda 1813, Gunlioga / Gunlög 1812–14) šlovinama garbinga šalies praeitis (veikia švedų tautosakos, skandinavų mitologinės herojės – narsios moterys), romantinėje poezijoje (rinkiniai Salamanca 1812, Vitoria 1813, Waterloo 1815) – karo mūšiai. 1814–16 sukūrė tragedijų (Sigurd Ring, Visbur), jose aprašė dramatiškus istorinių asmenybių žygius. Pjesėse Bakchantės, arba Fanatizmas (Bacchanterna eller Fanatismen 1822), Kankiniai (Martyrerne 1821) panaudodamas mitologinius ir religinius motyvus bei siužetus gilinosi į gyvenimo kaip bausmės ir kančios temas. Vienas svarbiausių kūrinių – epinė poema Vladimiras Didysis (Wladimir den store 1817), joje susipina istorinės ir religinės temos. Vėlyvajai kūrybai būdinga gnostinės literatūros, misticizmo įtaka. Eilėraščių cikle Lelijos Šarone (Liljor i Saron 1821) nagrinėjama filosofinės ir religinės žemiškojo gyvenimo, pagundų, baimės nusidėti, nekaltybės ir panašios temos. Elegijoms, sonetams ir romansams būdinga melodingumas, mitologinių simbolių ir motyvų naudojimas, reiškiama stiprūs, sudėtingi jausmai. Dramos Raitelio bokštas (Riddartornet), Mergšė Romoje (Glädjeflickan i Rom), Albertas ir Julija (Albert och Julia, išleista 1824) laikomos siaubo dramomis, joms būdinga paslaptingumo, siaubo elementai, vadinamosios vulgariosios romantikos poetika, keršto, incesto, meilės temos.
1665