Erika Grigoravičienė
Grigorãvičienė Erika 1965 07 23Vilnius, lietuvių dailės istorikė, kritikė. Dr. (hum m., 2001). 1989 baigė Lietuvos dailės institutą. 1995–96 stažavo Vienos universitete. 1989–94 dirbo Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. 2002–07 dėstė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2013 skaito dailės istorijos ir vizualumo studijų kursus Vilniaus universitete. Nuo 2004 dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute. Nuo 1995 Tarptautinės dailės kritikos asociacijos (AICA) narė. Tyrinėjimų pagrindinės sritys – vizualinė kultūra, Lietuvos sovietmečio ir šiuolaikinė dailė. Parašė monografijas Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai (2011), Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė (2017), parengė dailės leidinių (Stasys: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis, su R. Rachlevičiūte, 2011, Žibuntas Mikšys 2013, Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį, su Aiste Kisarauskaite, 2015, Lietuvos grafika nuo 1960 metų 2018, Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų 2020), paskelbė mokslinių straipsnių.
Kuravo parodų (20 a. 7–9 dešimtmečio Lietuvos tapybos paroda Veiksmas ir vaizdinys 1992, tarptautinė šiuolaikinio meno paroda Nekaltas gyvenimas 2000, su L. Jablonskiene, 20–21 a. Lietuvos dailės paroda Eksperimentas 2007–08, su L. Jablonskiene ir J. Mulevičiūte, MO muziejaus paroda Gyvūnas – žmogus – robotas 2019, su Ugne Paberžyte).