erinijos

ernijos (Erinyes), graikų mitologijoje – keršto deivės, požemio karalystės gyventojos. Dar vadinamos Nakties dukterimis. Erinijų vardai: Alekto (nuolat pykstanti), Megaira (pavydinti) ir Teisifonė (keršijanti už nužudymą). Jos gimė į Gają nulašėjus iškastruoto Urano kraujui. Baudė laužančius priesaiką, nesvetingus, elgetas skriaudžiančius ir ypač žudikus; saugojo mirusiųjų teises. Buvo vaizduojamos baisiomis senėmis, kurioms vietoj plaukų raitosi gyvatės, iš burnos varva kraujas, o rankose – uždegti fakelai. Euripidas erinijas vaizdavo kaip jaunas sparnuotas medžiotojas su gyvatėmis ir fakelais rankose. Vėlesniuose graikų mituose erinijos buvo vadinamos eumenidėmis (geranorėmis), jos tapo sąžinės kančių, atgailos deivėmis. Tapatinamos su romėnų furijomis.

1825

eumenidės