Eritrėjos gamta
Eritrėjos gamtinis žemėlapis
Eritrjos gamtà
Krantai
Eritrėja yra prie Raudonosios jūros; kranto linijos ilgis 1151 kilometras. Krantas lygus, žemas. Vidurinėje dalyje yra didesnių įlankų. Netoli kranto daug koralų rifų ir koralinių salų (Dahlako salynas).
Reljefas
Apie 1/3 šalies paviršiaus užima Eritrėjos kalnynas (Etiopijos kalnyno šiaurinė dalis), sudarytas daugiausia iš prekambro kristalinių uolienų; vidutinis aukštis 2000 m, rytinėje dalyje – iki 3013 (Soiros kalnas). Rytinis Eritrėjos kalnyno šlaitas status (pereina į pajūrio lygumas). Šalies rytuose yra Afarų įdubos šiaurinė dalis; joje yra žemiausias Eritrėjos taškas Kobar Sinkas (–75 m). Afarų įdubą nuo Raudonosios jūros skiria Danakilių kalnai (pietryčiuose; didžiausias aukštis 2130 m, Ramlu kalnas). Yra užgesusių (Musa Ali) ir veikiančių (Alidas, Dubbi, Nabro) ugnikalnių. Į vakarus nuo Eritrėjos kalnyno, palei sieną su Sudanu, lygumos (aukštis 500–2000 m; daugiausia dykumos, pusdykumės ir savanos), jos užima apie 40 % Eritrėjos paviršiaus.
savana
Klimatas
Klimatas subekvatorinis, karštas ir sausas. Asmaroje sausio vidutinė temperatūra 16 °C, liepos – 17 °C, Assebe sausio – 25 °C, liepos – 35 °C. Kritulių iškrinta 400–600 mm per metus. Eritrėjos kalnynui būdingas vėsesnis ir drėgnesnis klimatas nei likusioje šalies teritorijoje; kritulių iškrinta 500–800 mm per metus, metinė temperatūra 15–30 °C, žiemą nukrinta iki 0 °C. Lygumose kritulių iškrinta vidutiniškai 400 mm per metus, gruodį (šalčiausias metų mėnuo) temperatūra retai nukrinta iki 15 °C. Eritrėjos vidurinei ir vakarinei dalims būdingi 2 lietingieji periodai: birželį–rugsėjį (pagrindinis) ir kovą–balandį; pajūrio lygumose lyja žiemą.
Vidaus vandenys
Upių tinklas retas – daugiausia vadės. Jos teka nuo Eritrėjos kalnyno (Nilo baseinas) ir Danakilių kalnų (Raudonosios jūros baseinas). Didžiausios: Gašas (Marebas), Anseba, Barka. Daubose – druskožemiai ir druskų dangos.
Dirvožemiai
Eritrėjos kalnuotoje dalyje vyrauja akmeningi rudžemiai, žemumose ir daubose – blizgažemiai, pakrantėje ir Eritrėjos šiaurės vakaruose – pusdykumių gipsažemiai bei smėlingi ir akmeningi pradžiažemiai.
Eritrėjos kraštovaizdis
Augalija ir gyvūnija
Eritrėjos kalnyne daugiausia savana su akacijomis. Šalies rytinėje dalyje – dykumų ir pusdykumių augalija. Veisiasi žinduoliai, ropliai, gausu paukščių.
Aplinkos apsauga
Eritrėjoje saugoma 4,87 % teritorijos. Semenavi Bahri ir Dahlako jūrų (Dahlako salyne) nacionaliniai parkai, Yobo, Gaš-Setito ir Nafkos laukinės gamtos draustiniai.
Eritrėjos konstitucinė santvarka
Eritrėjos partijos ir profsąjungos