Eritrėjos istorija

Eritrjos istorijà

Ikikolonijinis laikotarpis

Manoma, kad dabartinės Eritrėjos teritorija buvo egiptiečių šaltiniuose minimo Punto, nuo 8 a. pr. Kr. – Daamoto karalystės dalis. Pirmame tūkstantmetyje po Kristaus ji priklausė Aksumo karalystei. Viduriniais amžiais didelę politinę ir kultūrinę įtaką darė arabai; plito islamas. 13–16 a. didesnė dalis dabartinės Eritrėjos teritorijos priklausė Etiopijos valstybei (turėjo plačią autonomiją). 1557 Massavos uostą prie Raudonosios jūros užėmė ir į krašto gilumą pradėjo skverbtis turkai osmanai. 17–19 a. dėl šios teritorijos varžėsi Etiopija, Osmanų imperija, Tigrajaus karalystė, Egiptas.

senovės gyvenvietės Qohaito (Debubo regionas) griuvėsiai

Kolonijiniai laikai ir Etiopijos valdymas

1882 Assebą, 1885 Massavą užgrobė italai. Pagal 1889 Ucciali sutartį Etiopijos imperatorius Menelikas II pripažino Šiaurės Etiopiją Italijos valda; 1890 italai čia įkūrė koloniją ir pavadino ją Eritrėja (lotyniškai Mare Erythraeum – Raudonoji jūra). 1936–41 Eritrėja su Etiopija ir Somaliu priklausė Italijos Rytų Afrikai. Šiuo laikotarpiu paspartėjo jos ūkio plėtra ir kultūros raida. 1941 Eritrėją užėmė Didžiosios Britanijos kariuomenė; 1941–52 valdė Didžiosios Britanijos karinė valdžia. Britai skatino Eritrėjos pramonės plėtrą, išplėtė vietos savivaldos teises. 1950 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu Eritrėja federaciniais pagrindais 1952 prijungta prie Etiopijos ir iki 1962 buvo jos autonominė provincija (turėjo palyginti plačią savivaldą – parlamentą ir vyriausybę).

Kova dėl nepriklausomybės

1962 panaikinus autonomiją, prasidėjo ginkluota kova dėl nepriklausomybės. Jai vadovavo Eritrėjos išsivadavimo frontas (įkurtas 1958, remiamas musulmonų) ir Eritrėjos liaudies išsivadavimo frontas (Eritrean People’s Liberation Front, įkurtas 1970, remiamas krikščionių). Kova labai sustiprėjo 1974 nuvertus imperatorių Hailę Selasiję I. 1989 Eritrėjos liaudies išsivadavimo fronto ir Tigrajaus liaudies išsivadavimo fronto (veikė gretimoje Tigrajaus provincijoje) karinės pajėgos privertė vyriausybės kariuomenę pereiti į gynybą. 1991 žlugus Etiopijos marksistinei vyriausybei, kova dėl Eritrėjos nepriklausomybės įgavo naują mastą; sukilėliai užėmė Asmarą ir užvaldė visą Eritrėjos teritoriją. 1992 Eritrėjos liaudies išsivadavimo frontas sudarė laikinąją vyriausybę.

Nepriklausomybės laikotarpis

Remiantis 1993 referendumo rezultatais, 1993 05 24 Eritrėja paskelbta nepriklausoma valstybe, prezidentu išrinktas Eritrėjos liaudies išsivadavimo fronto generalinis sekretorius I. Afeverki. Per 1998–2000 karą su Etiopija dėl ginčijamų pasienio teritorijų žuvo daugiau kaip 10 000 žm.; 2000 10 12 tarpininkaujant Afrikos vienybės organizacijai pasirašytu Alžyro susitarimu karas nutrauktas (diskutuotiną sieną saugojo Jungtinių Tautų taikdariai), bet pasienio konfliktai tęsėsi.

2001 turėję įvykti parlamento ir prezidento rinkimai buvo atidėti neribotam laikui. 2008 Eritrėja turėjo karinių pasienio konfliktų su Džibučiu ir Jemenu. Dėl Eritrėjos paramos Somalio fundamentalistinei Islamo tribunolo sąjungai Jungtinės Tautos 2009 įvedė ginklų tiekimo Eritrėjai embargą. 21 a. antrame dešimtmetyje Eritrėja tarptautiniu požiūriu buvo izoliuota nedemokratiška valstybė (nerengiami nei parlamento, nei prezidento rinkimai), kurioje suvaržyta spauda (pagal Spaudos laisvės indeksą – Eritrėja priešpaskutinė, prieš Šiaurės Korėją), sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės. 2018 09 17 prezidentas I. Afeverki ir Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas pasirašė sutartį, nutraukiančią 20 m. trukusį abiejų šalių karinį konfliktą (atkurti diplomatiniai ir prekybiniai santykiai).

I. Afeverki (kairėje) ir Egipto prezidentas A. F. al Sisi (Kairas, 2016 11 29)

2020 11 Eritrėja parėmė Etiopijos vyriausybę ir įsijungė į šios karinį konfliką su Tigrajų liaudies išlaisvinimo fronto vedamais sukilėliais Etiopijos Tigrajaus regione; 2022 11 02 Etiopijos vyriausybei ir Tigrajų liaudies išlaisvinimo frontui pasirašius taikos sutartį, Eritrėjos kariniai daliniai 2023 tęsė kovas Tigrajaus teritorijoje.

Nuo 1993 Eritrėja yra Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos narė. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1998.

1489

Eritrėja

Eritrėjos gamta

Eritrėjos gyventojai

Eritrėjos konstitucinė santvarka

Eritrėjos partijos ir profsąjungos

Eritrėjos ginkluotosios pajėgos

Eritrėjos ūkis

Eritrėjos švietimas

Eritrėjos žiniasklaida