Eritrėjos ūkis

Eritrjos kis

Bendroji ūkio apžvalga

Eritrėjos BVP struktūra (2001)

Eritrėja – ekonomiškai viena silpniausių Afrikos valstybių, nukentėjusi per daugiametį karą su Etiopija ir dažnas sausras. 2001 BVP sudarė 783,5 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 191 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris (pagal perkamosios galios paritetą – 710 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 1992–2001 BVP kasmet padidėdavo vidutiniškai 2,4 %. BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija 1995–1999 buvo vidutiniškai 6,4 %. Užsienio skola 311,1 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2000).

Pramonė

Kasybos pramonė sukuria apie 0,1 % BVP. Eritrėjoje yra vario, cinko, chromo, geležies, nikelio rūdų, aukso, gipso, akmens druskos, naftos (Raudonojoje jūroje), granito, bazalto, terminio vandens. 1999 pagaminta 165 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, suvartota 153,5 mln. kilovatvalandžių. Apdirbamoji pramonė menka; svarbiausios šakos – maisto (gėrimų, tabako), tekstilės, statybinių medžiagų, stiklo pramonė, medienos apdirbimas.

Bioprodukcinis ūkis

šienas ir mediena kurui gabenama kupranugariais

Ganyklos užima 41 % Eritrėjos teritorijos, ariamoji žemė – 12 %, plantacijos – 1 %. Žemės ūkyje dirba apie 80 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Ūkiai dažniausiai maži. Žemės ūkis vyrauja lygumose. Auginama soros, sorgai, miežiai, kviečiai, tabakas, kavamedžiai, daržovės, citrusiniai augalai. Eritrėjos augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kupranugariai, naminiai paukščiai. Eritrėjos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje.

Miškai užima apie 6 % Eritrėjos teritorijos. Kertamas miškas, ruošiama mediena.

Žvejyba (Raudonojoje jūroje); 2000 sugauta 12 612 tonų žuvų.

Turizmas

2000 Eritrėją aplankė apie 70 400 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 36 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai lankoma Dahlako salynas, Eritrėjos kalnynas ir Danakilių kalnai.

Transportas ir ryšiai

Geležinkelių yra 306 kilometrai (2002). Automobilių kelių 4010 kilometrų, iš jų su kieta danga 874 kilometrai (1999). Tarptautinis oro uostas Asmaroje. Jūrų svarbiausi uostai: Massava ir Assebas. 2001 buvo įregistruota 12 jūrų laivų.

Bankai

Visi Eritrėjos bankai yra valstybiniai, nėra užsienio bankų skyrių. Centrinis bankas – Eritrėjos nacionalinis bankas (National Bank of Eritrea, įkurtas 1993, būstinė Asmaroje). 2002 dar veikė (visi Asmaroje) 3 komerciniai bankai: didžiausias – Eritrėjos komercinis bankas (Commercial Bank of Eritrea, įkurtas 1991), Eritrėjos investicijų ir plėtros bankas (Eritrean Investment and Development Bank, įkurtas 1996), Eritrėjos gyvenamųjų namų statybos ir komercijos bankas (Housing and Commerce Bank of Eritrea, įkurtas 1994). 1993 05 Eritrėjai atsiskyrus nuo Etiopijos tebegaliojo Etiopijos biras. 1997 11 įvesta Eritrėjos nacionalinė valiuta nakfa, lygi 100 centų.

Užsienio prekyba

Eritrėjos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1998)

Eritrėjos užsienio prekybos balansas neigiamas. 1998 eksportuota prekių už 26 mln., importuota už 560 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama žaliavos (45 % viso eksporto), maisto produktai ir gyvuliai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės (40 % viso importo). Eritrėjos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.

2271

-Eritrėjos pramonė; -Eritrėjos žemės ūkis; -turizmas Eritrėjoje; -Eritrėjos transportas; -Eritrėjos bankai; -Eritrėjos užsienio prekyba

Eritrėja

Eritrėjos gamta

Eritrėjos gyventojai

Eritrėjos konstitucinė santvarka

Eritrėjos partijos ir profsąjungos

Eritrėjos ginkluotosios pajėgos

Eritrėjos istorija

Eritrėjos švietimas

Eritrėjos žiniasklaida