eritroctai (gr. erythros – raudonas + kytos – ląstelė), raudonieji kraujo kūneliai, neturintys branduolio. Gaminasi kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių. 1/3 eritrocitų masės sudaro hemoglobinas, kuris aprūpina organizmą deguonimi ir pašalina iš organizmo anglies dioksidą. Eritrocitų skersmuo – 6-9 μm. Mažesni už 6 μm eritrocitai vadinami mikrocitais, didesni už 9 μm – makrocitais. Eritrocitų kiekis kraujuje: 1 litre sveiko vyro kraujo yra 4,4–5,6, moters – 3,9–5,1 trilijonai raudonųjų kraujo kūnelių. Jų kiekis priklauso nuo fiziologinės būsenos, pvz., jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose. Eritrocitai gyvena 120 parų. Pasenusius eritrocitus dažniausiai blužnyje, taip pat ir kepenyse bei kaulų čiulpuose suardo makrofagai. Sumažėjus eritrocitų skaičiui ir, tuo pačiu, hemoglobino kiekiui kraujuje išsivysto mažakraujystė.
eritrocitai (vaizdas pro mikroskopą)
2935
-raudonieji kraujo kūneliai