érkės, nariuotakojų (Arthropoda) tipo, chelicerinių (Chelicerata) potipio, voragyvių (Arachnida) klasės bestuburiai gyvūnai. Vienos nuomonės apie erkių kilmę ir sistematiką nėra. Erkės plačiai paplitusios gamtoje, prisitaikiusios gyventi įvairiuose biotopuose. Kūnas chitinizuotas, apaugęs šereliais, 0,1–15 mm ilgio. Kūno priekyje, po skydu, yra galva (gnatosoma). Pilvinėje pusėje yra kvėpavimo, lytinė ir analinė angos. Kojos nariuotos, paskutinis narelis su šereliais, siurbtukais arba kabliukais. Skirtalytės. Deda kiaušinius (iki kelių tūkstančių), kai kurios gyvavedės arba dauginasi partenogenetiškai. Vystymosi stadijos: lervos, nimfos (3 stadijos) ir suaugusios erkės. Lervos turi 3, nimfos ir suaugusios erkės – 4 poras kojų. Yra gyvūnų ir žmogaus ektoparazitai, platina pavojingas ligas. Daugelis erkių rūšių yra augalų kenkėjos, grūdų ir jų produktų gadintojos: sandėlių erkės, voratinklinės erkės. Erkes tiria zoologijos šaka akarologija.
3019