Ernakulãmo ir Angãlio Srų Malabãrų Didžióji Arkivyskupijà, Rytų katalikų (unitų) viena Bažnyčių sui iurius (savo teisės). Turi didžiosios arkivyskupijos statusą; dar vadinama Sirų Malabarų Katalikų Bažnyčia. Pati didžiausia Indijos krikščioniškųjų bendruomenių, žinoma kaip Šv. Tomo krikščionys.
Struktūra ir organizacija
Yra apie 4,25 mln. tikinčiųjų, 57 vyskupai, 9192 kunigai, 5332 vienuoliai, 34 028 vienuolės, 2886 parapijos (2017). Stiprios vienuolynų tradicijos – 16 moterų vienuolių kongregacijų (5 jų globojamos popiežiaus), nemažai malabarų gyvena lotynų apeigų vienuolynuose. Seminarijos Altajuje (rengia rytų sirų ir lotynų apeigų kunigus), Kottajame, Satnoje, Bangalore, Udžainoje. Didžioji arkivyskupija – Ernakulamo ir Angalio (Angamalio), 4 arkivyskupijos metropolijos: Čanganačerio, Kottajamo, Telličerio, Pričiuro ir joms pavaldžios vyskupijos, viena jų – Šv. Tomo vyskupija (Čikaga) – turi nepriklausomos vyskupijos statusą. Aukščiausiasis vadovas – didysis arkivyskupas kardinolas (nuo 2011 – George Alenčerry; g. 1945), rezidencija – Ernakulamo (Pietų Indija) Švč. Mergelės Marijos katedroje. 1977 lotynų apeigų vyskupai Indijoje leido malabarams steigti parapijas už Keralos valstijos ribų, bet jos buvo pavaldžios lotynų apeigų vyskupijoms.
Apeigos
Atliekamos rytų sirų (chaldėjų) apeigos. Aukojamos Šv. Tado ir Marijaus mišios (4–5 amžius). Liturgijoje vartojamos malajamo, sirų, tamilų, hindi ir anglų kalbos. Apeigose gausu simbolių, susijusių su Jeruzale ir judėjų kultūra. Kadangi dėl klimato sąlygų išauginama mažai vynuogių ir kviečių, eucharistijai naudojama ryžių duona ir palmių vynas.
Istorija
Pasak Tradicijos, Malabaroje (Keralos valstija) apie 52 krikščionybę skleidė apaštalas Tomas, 72 nukankintas Melipure (prie dabartinio Madraso). Indijos krikščionys glaudžiai bendravo su krikščioniškomis bendruomenėmis, vėliau sukūrusiomis nestorijonišką Asirijos Rytų Bažnyčią, atliko rytų sirų ir chaldėjų apeigas. 4 a. į Indiją iš Persijos emigravo daug krikščionių, kuriuos vadino chananitais, arba pietiečiais, o vietinius krikščionis indus – šiauriečiais. Toks dalijimas išliko ir 21 a., šių grupių tikintieji priklauso skirtingoms vyskupijoms. Nuo 4 a. vyskupai į Indiją buvo siunčiami iš Persijos.
8 a. paskirtas metropolitas, Asirijos Rytų Bažnyčioje užėmęs 10 hierarchinę vietą. Metropolito ir vyskupų pagrindinės funkcijos buvo liturgija ir kunigų šventimai (nemokėjo vietos kalbos), admininistracinė valdžia priklausė vietos kunigui (vadinamam visos Indijos arkidiakonu). Malabarų Šv. Tomo krikščionys Indijos kastų sistemoje sudarė atskirą kastą. Iki 15 a. nepalaikė jokių ryšių su Europos krikščionimis.
1498 Vasco da Gama Indijoje sutiko krikščioniškų bendruomenių, priklausančių Romos Katalikų Bažnyčiai, išpažįstančių Efeso susirinkime (431) priimtą kristologinį mokymą. Indai, kad ir ilgai bendravę su nestorijoniška Asirijos Bažnyčia, tvirtina nestorijonybės neišpažinę. Portugalai pradėjo Indijos krikščionių lotynizaciją, todėl Bažnyčioje būta skilimų. 1534 įkurta lotynų apeigų Goa vyskupija. 1599 lotynų apeigų arkivyskupo A. Menešeso sušauktame Bažnyčios susirinkime Diampere nutarta įvesti lotynų apeigas, panaikinti indų hierarchiją; visos Indijos arkidiakonas buvo areštuotas ir kalinamas. Tam malabarai pasipriešino; 1653 dalis jų, vadovaujamų arkidiakono Mar Tomo, paskelbė nutraukiantys bendrystę su Roma. Ryšiai su Asirijos Rytų Bažnyčia t. p. buvo nutrūkę, malabarus priėmė Sirų Jakobitų Bažnyčia su sąlyga, kad jie pripažintų monofizitinę kristologiją ir priimtų vakarų sirų apeigas. Ši bendruomenė vadinama Malankarų Bažnyčia, kuri vėliau išgyveno dar kelias schizmas (susikūrė Malankarų Sirų Jakobitų Bažnyčia, Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčia, rytų katalikų Sirų Malankarų Bažnyčia, Malankarų Mar Tomo Bažnyčia ir niekieno nepripažįstama Malabarų Nepriklausoma Sirų Bažnyčia). Reaguodama į schizmas Roma 1653 atšaukė jėzuitų misijas Indijoje ir pasiuntė karmelitų misiją. 1662 prie vienybės su Roma (į Sirų MalabarųBažnyčią) sugrįžo 84 iš 116 bendruomenių. Iki 1896 Bažnyčiai vadovavo karmelitai, tuo metu popiežius Leonas XIII įkūrė 3 apaštališkuosius vikariatus (dar vienas įkurtas 1911) ir paskyrė vietos vyskupus. Vyskupijos įkurtos 1923.
20 a. atsisakyta sulotynintų liturgijos dalių, 1957 patvirtintas naujas mišiolas (jam nepritarė lotynų apeigų vyskupai, bet 1988 popiežius Jonas Paulius II leido naudoti abu mišiolus ir patvirtino teisę patiems malabarams spręsti, kurių apeigų laikytis, bei vietos vyskupams liturgijos srityje suteikė visišką laisvę). 1992 Sirų Malabarų Bažnyčiai suteiktas didžiosios arkivyskupijos statusas. 2008 popiežius Benediktas XVI šventąja paskelbė palaimintąją Alfonsą (pirma sirų malabarų šventoji).
1494
Sirų Malabarų Katalikų Bažnyčia; -Šv. Tomo krikščionys; -Tomo krikščionys