Ernestas Galvanauskas
Galvanáuskas Ernestas 1882 11 19Zizonys (Vabalninko vlsč.) 1967 07 24Aix‑les‑Bains (Prancūzija), Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, diplomatas. Inžinierius. G. Galvos brolis. 1902–07 Sankt Peterburge studijavo Kasybos institute. 1902–03 Lietuvos demokratų partijos narys. 1905 Šiaurės Lietuvoje kūrė Lietuvos valstiečių sąjungos būrelius. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) atstovas. Už dalyvavimą 1905 revoliuciniuose įvykiuose 1906 suimtas ir kalintas. 1908 išvyko į Belgiją. Lježe 1912 baigė Technikos universitetą, 1913 – Elektrotechnikos institutą. 1913–14 Serbijoje tiesė geležinkelius.
Visuomeninė ir politinė veikla
1918 Paryžiuje su kitais įkūrė Lietuvių informacijos biurą. Nuo 1919 02 Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje sekretorius ir reikalų vedėjas. 1919 08 vadovavo Lietuvos delegacijai Europos socialistų suvažiavime Liucernoje. 1919 10–1920 06 ir 1922 02–1924 06 Lietuvos ministras pirmininkas (Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1919–1920, Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1922–1923, Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923, Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923–1924), kartu – 1919 10–1920 06 finansų, prekybos ir pramonės ministras; 1923 02–06 laikinai gudų reikalų ministras, 1922 11–1924 06 – užsienio reikalų ministras. 1920 06–1922 02 buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras, laikinasis susisiekimo ministras (Kazio Griniaus vadovaujama Vyriausybė 1920–1922). Būdamas Vyriausybės vadovu ir ministru E. Galvanauskas prisidėjo prie Lietuvos ūkio pagrindų kūrimo, finansų tvarkymo ir lito įvedimo, padėjo organizuoti bermontininkų sutriuškinimą, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos. 1924 09–1927 01 Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Londone. 1927–29 Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas, vėliau verslininkas, 1934–39 Prekybos instituto rektorius. 1939 11–1940 06 vadinamosios Bendro darbo Vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras.
E. Galvanauskas (penktas iš kairės) su kitais Vyriausybės nariais ir prezidentu A. Smetona (ketvirtas iš kairės) Prezidentūroje 1939 11 22 (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
SSRS 1940 06 okupavus Lietuvą 1940 06–07 vadinamosios Liaudies vyriausybės finansų ministras, laikinasis susisiekimo ministras (sutiko tapti ministru tikėdamasis sumažinti SSRS spaudimą). Atleistas už nelojalumą. 1940 08 nelegaliai pasitraukė į Vokietijos valdomą Klaipėdos kraštą. 1940 09 tapo Romoje įkurto Lietuvių tautinio komiteto pirmininku. 1941 06 22 kaip to komiteto pirmininkas pasirašė K. Škirpai adresuotą raštą, pavedantį sudaryti Laikinąją vyriausybę. 1941–45 policijos prižiūrimas gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Prancūziją, kurį laiką gyveno Madagaskare.
Kūryba
Knygos: Valstija ir mokesčiai (1909), Lenkija ir Lietuva (Pologne et Lithuanie 1923), Uostų ūkis (2 tomai 1936–37), Bendrasis įmonių ūkio mokslas (3 tomai 1937–38).
Atminimo įamžinimas
2002 Klaipėdos universitete įsteigta Ernesto Galvanausko vardo stipendija geriausiam socialinių mokslų studentui, 2006 universiteto miestelyje pastatytas paminklinis biustas (skulptorius V. Balsys). 2007 Čypėnuose (Biržų rajono savivaldybė) pastatytas atminimo paminklas E. Galvanauskui. Kaune 2013 Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete (S. Daukanto 28) atidengta stela, skirta E. Galvanauskui, 2016 prie namo, kuriame E. Galvanauskas 1919–24 gyveno (Gedimino 2) – atminimo lenta. 2016 Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centrui suteiktas Ernesto Galvanausko vardas.
G. Galva Ernestas Galvanauskas: Politinė biografija Čikaga 1982; S. Jegelevičius Ernestas Galvanauskas – Lietuvos ūkio kūrėjas / Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai Vilnius 1997.
1483