Köstring Ernst-August (Ernstas Augustas Kèstringas) 1876 06 20Serebrianyje Prudy (Maskvos sr.) 1953 11 20Bichlhof (Bavarija), Vokietijos karo veikėjas, diplomatas. Kavalerijos generolas (1940).
Išsilavinimas ir karo tarnyba iki 1931
Grafui Aleksandrui Šeremetevui priklausančio Serebrianyje Prudy dvaro valdytojo ir leidėjo, surusėjusio vokiečio, sūnus. Išsilavinimą įgijo Rusijoje, mokėsi Maskvoje, rusų kalba kalbėjo kaip gimtąja.
1895 10 įstojo į Prūsijos armijos 4‑ąjį ulonų pulką Torunėje, pakeltas į puskarininkius, 1896 10 išėjo į atsargą. Nuo 1901 07 01 tarnavo 5‑ajame Vakarų Prūsijos kirasyrų pulke, 1912–14 – karininkų kavalerijos mokykloje Paderborne (1913 12 pakeltas į kapitonus). Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, vykdė adjutanto pareigas 20‑ojo korpuso, 8‑osios armijos štabuose, 1916 buvo ryšių karininkas prie Austrijos 12‑osios armijos. 1916 rudenį sunkiai sužeistas. Nuo 1917 12 Vokietijos karinės misijos Osmanų imperijoje narys, nuo 1918 01 Turkijos kariuomenės generalinio štabo viršininko H. von Seeckto pirmasis adjutantas. Po Vokietijos kapituliacijos (1918 11) ir kariuomenės demobilizavimo paliktas tarnauti reichsvere. 1922 pakeltas į majorus, nuo 1922 10 tarnavo 16‑ojo kavalerijos pulko štabe Erfurte.
Ernst-August Köstring
1925 pradžioje perkeltas į Reichsvero ministeriją Berlyne, čia tarnavo Sausumos pajėgų vadovybės štabo adjutantu. 1927 03 paskirtas 10‑ojo (Prūsijos) kavalerijos pulko vadu Züllichau (dabar Sulechów, Lenkija), 1927 05 pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1930 04 – į pulkininkus. 1931 02 perkeltas į 1‑osios sausumos pajėgų grupės (Gruppenkommando 1) štabą Berlyne.
Karo atašė
1931 02 01–1933 09 30 karo atašė Maskvoje (1933 03 pakeltas į generolus majorus, 1933 09 paleistas į rezervą). Reorganizavus reichsverą į vermachtą, 1935 08 grįžo į aktyvią karo tarnybą. 1935 10 vėl paskirtas karo atašė SSRS, tuo pačiu metu – ir Lietuvoje (iki 1938 10; 1938 apdovanotas Gedimino 2 laipsnio ordinu). Buvo Rusijos piliečių pritraukimo kovai su komunistiniu režimu šalininkas. Tarnaudamas SSRS buvo pakeltas į generolus leitenantus (1937 08 01) ir kavalerijos generolus (1940 10 01). Asmeniškai pažinojo J. Staliną. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui (1941 06) buvo išvežtas į Kostromą; po kurio laiko Turkijos teritorijoje pagal principą visi už visus Vokietijos diplomatai buvo iškeisti į sovietinius.
Veikla 1941–1944
1941 06–1942 09 buvo fiurerio rezerve. Palaikė Rusijos piliečių savanorių įtraukimą į kovą su bolševizmu, veikė kaip Rusijos klausimų ekspertas. 1942 09 grįžo į aktyvią karo tarnybą. Nuo 1942 09 Kaukazo reikalų komisaras ir įgaliotasis generolas Kaukazo klausimais prie armijų grupės A. Buvo atsakingas už Vokietijos kariuomenės karinių dalinių formavimą iš vietinių gyventojų. Veikė labai sėkmingai – 1943 vermachte tarnavo apie 1 mln. buvusių SSRS piliečių. 1943 04 atšauktas į Berlyną, 1943 06 paskirtas Šiaurės Kaukazo tautų karinių formuočių generaliniu inspektoriumi. Vėliau jo kompetencija buvo praplėsta – 1944 01 paskirtas savanorių dalinių, suformuotų iš kolaborantų ir perbėgėlių, vyriausiuoju vadu, šiame poste jis, geriau susipažinęs su Rusija, pakeitė Heinzą Hellmichą (1890–1944), Rytų pajėgų generolą (General der Osttruppen). Jam vadovaujant suintensyvėjo verbavimas į Rytų formuotes (iki 1944 vasaros į lietuvių dalinius užverbuota 30 000, į latvių – 60 000, į estų – 73 000 žm.), suformuoti kazokų būriai. Dalyvavo Liepos dvidešimtosios sąmoksle prieš A. Hitlerį, tačiau sugebėjo išsisukti. Buvo laikomas labiausiai informuotu SSRS klausimų specialistu visoje Vokietijoje. 1944 11 apdovanotas Karo nuopelnų kryžiaus Riterio kryžiumi su kardais. Teikė visokeriopą pagalbą generolo A. Vlasovo Rusijos išvadavimo armijai (ROA). 1944 visiems užsieniečių daliniams perėjus SS reichsfiurerio žinion, jo pareigos buvo panaikintos. 1945 05 04 pateko į amerikiečių nelaisvę.
Po karo
1947 paleistas į laisvę. Buvo numatytas kaip liudytojas Niurnbergo procese, tačiau SSRS pasisakė prieš jo liudijimą. 1947–53 parašė atsiminimus Karinis tarpininkas tarp Vokietijos Reicho ir Sovietų Sąjungos, 1921–1941 (Der militärische Mittler zwischen dem Deutschen Reich und der Sowjetunion, 1921–1941 1965).
P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458