Ernst Bernheim

Bernheim Ernst (Ernstas Benheimas) 1850 02 19Hamburgas 1942 03 03Greifswald, vokiečių istorikas, šaltiniotyrininkas, istorijos teoretikas.

Išsilavinimas ir veikla

Gimė prekybininko šeimoje. 1868 įstojo į Berlyno universiteto Istorijos skyrių, vėliau perėjo į Heidelbergo universitetą. 1872 studijavo Strasburgo universitete, kur, vadovaujamas vieno žinomiausių medievistų G. Waitzo, 1873 apgynė daktaro disertaciją, įgydamas iš karto du mokslų daktaro laipsnius – filosofijos ir teisės. 1875 E. Bernheimas pateikė dar vieną disertaciją (vadovas prof. Julius Weizsäckeris), už kurią gavo habilituoto daktaro kvalifikaciją ir privatdocento pareigas Göttingeno universitete. 1883–89 Greifswaldo universiteto ekstraordinarinis profesorius, 1889–99 ordinarinis profesorius ir Pagalbinių istorijos disciplinų katedros vedėjas. 1899–1921 šio universiteto rektorius.

Ernst Bernheim (apie 1920)

Dėl savo žydiškos kilmės nacių valdymo metais persekiotas. 1933 jam uždrausta skaityti paskaitas, 1935 12 neteko Vokietijos pilietybės. Po E. Bernheimo kreipimosi į A. Hitlerį (palaikytas daugelio Greifswaldo universiteto kolegų) jam 1938 01 suteikta laikina pilietybė, kuri leido išvengti 1940 deportacijos (E. Bernheimo neįgali įdukra buvo išsiųsta į Theresienstadto koncentracijos stovyklą ir ten nužudyta). Nuo 1939 E. Bernheimas ir jo darbai buvo nuolat nepelnytai žeminami (mirus neleista publikuoti nekrologo). Po II pasaulinio karo E. Bernheimo autoritetas atkurtas.

Pažiūros ir publikacijos

Spręsdamas pagrindinę savo gyvenamo laikotarpio istorijos mokslo metodologijos dilemą (ar istorinis pažinimas yra tikrovės apibendrinimas ar, priešingai, jos individualizacija), E. Bernheimas buvo už istorinį pažinimą kaip tikrovės individualizaciją. Anot jo, istorijos mokslas yra žmonių, kaip socialinio faktoriaus, kolektyvios ar individualios veiklos pažinimas nagrinėjant šių veiklų priežasčių ir pasekmių sąryšį. Pirmasis atmetė gamtos mokslų metodologijos taikymą istorijos mokslui ir pripažino specifinių šiam mokslui būdingų metodų egzistavimą.

E. Bernheimas buvo visuotinai pripažintas kaip istorijos teoretikas ir metodologas, jo parašyti veikalai Istorijos metodų ir istorijos filosofijos vadovėlis (Lehrbuch der historischen Methode und der Geschichtsphilosophie 1889) ir Įvadas į istorijos mokslą (Einleitung in die Geschichtswissenschaft 1905) daug kartų išleisti pagrindinėmis Europos kalbomis. Šie veikalai 1918–40 naudoti ir Lietuvos universitetinėms istorijos studijoms, juose suformuluotos teorinės nuostatos veikė Z. Ivinskį ir kitus jaunosios istorikų kartos atstovus.

Kitos svarbiausios publikacijos: Vietos istorijos ir kraštotyros reikšmė mokslui ir mokymui (Lokalgeschichte und Heimatkunde in ihrer Bedeutung für Wissenschaft und Unterricht 1900), Wormso konkordatas ir jo šaltiniai kilmės, teksto ir teisėtumo požiūriu (Das Wormser Konkordat und seine Vorurkunden hinsichtlich Entstehung, Formulierung, Rechtsgültigkeit 1906; apie Wormso konkordatą), Vidurinių amžių laiko sąvokos įtaka politikai ir istoriografijai (Mittelalterliche Zeitanschauungen in ihrem Einfluss auf Politik und Geschichtsschreibung 1918).

-Ernst Bernheim; -Ernstas Bernheimas

L: K. Langewand Historik im Historismus. Geschichtsphilosophie und historische Methode bei Ernst Bernheim Frankfurt am Main 2009; M. Ogrin Ernst Bernheim (1850–1942). Historiker und Wissenschaftspolitiker im Kaiserreich und in der Weimarer Republik Stuttgart 2012.

1088