Stadler Ernst (Ernstas Štãdleris) 1883 08 11Colmar (Aukšt. Reino departamentas, Prancūzija) 1914 10 30Zandvoorde (prie Ipro, Belgija), vokiečių poetas, literatūrologas. Ankstyvojo ekspresionizmo atstovas. Habil. dr. (1908). 1902–06 Strasbūre ir Miunchene, 1906–08 Oksforde studijavo germanistiką, romanistiką ir lyginamąją kalbotyrą. 1910–14 dėstė Briuselio laisvajame universitete; profesorius (1912). Žuvo I pasauliniame kare. Lyriką (rinkiniai Preliudijos / Präludien 1905, Išsiveržimas / Aufbruch 1914) veikė impresionizmo, jugendo, estetizmo (S. George’s, H. von Hofmannsthalio), prancūzų simbolistų kūryba, gyvenimo filosofijos idėjos. Joje ryšku grožio kultas, vitalizmo aukštinimas, mitinis būties šlovinimas. Lyrinio subjekto santykis su aplinka itin intensyvus, persmelktas meilės, prasmingos veiklos ilgesio. Poetas save įvardija liepsnos, troškulio, riksmo ir gaisro metaforomis. Ekspresionistinis veržlumas, utopinis troškimas atnaujinti žmoniją ir susilieti su pasauliu reiškiami jaunystės, pavasario, šviesos, audros, jūros metaforomis. Vitališkumas dažnai susilieja su religinėmis ir mistinėmis pajautomis. Ryšku siekimas prasiskverbti pro materialių daiktų paviršių ir apgaulingą tikrovės vaizdą ir perprasti būties esmę, remiantis baroko tradicija apeliuojama į žmogaus esmės suvokimą. Būdinga etinis patosas, socialinė užuojauta sunkaus darbo ir skurdžios kasdienybės nualintam žmogui. Individualus eilėraščių požymis – iškilminga, himnams proza artima kalba ir ilgos rimuotos eilutės (kartais iki 16 kirčiuotų skiemenų). Poetikai įtakos turėjo W. Whitmanas.
2931