Wiechert Ernst (Ernstas Výchertas), slap. Ernst Barany, Bjell 1887 05 18Kleinort (dabar Pierstawek, prie Mrągowo) 1950 08 24Uerikon (Ciuricho kantonas), vokiečių rašytojas. Karaliaučiaus universitete studijavo germanistiką, anglistiką ir geografiją, gimnazijoje dėstė vokiečių kalbą ir gamtos mokslus. Dalyvavo I pasauliniame kare. 1930 išgyvenęs dvasinę krizę persikėlė į Berlyną. 1933 apsigyveno Ambache (Aukštutinė Bavarija), atsidėjo literatūrinei kūrybai. Nuo 1948 gyveno Šveicarijoje. Vienas vadinamosios vidinės emigracijos rašytojų. Pasisakė prieš nacionalsocializmą, nepritarė meno politizavimui. 1938 už viešą M. Niemöllerio ir E. Sprangerio gynimą kelis mėnesius buvo kalintas Buchenwaldo koncentracijos stovykloje. Patirtį joje perteikė biografinėje knygoje Mirusiųjų miškas (Totenwald 1939, išspausdinta 1946), joje apmąstė prievartos struktūrų lemiamą mirtį, nusikaltimus žmonijai. Literatūrinę kūrybą vertino kaip paskatą atminti mirusiuosius, sugėdyti gyvuosius, įspėti ateities kartas. Rezignatyviuose, sentimentaliuose romanuose (Majorienė / Die Majorin 1934, Paprastas gyvenimas / Das einfache Leben 1939) vaizdavo gyvenamojo laikotarpio moralinius konfliktus, mitų veikiamą Rytų Prūsijos gyvenimą. Kūrybai būdinga lietuviški (lietuvybė suvokiama kaip Karaliaučiaus krašto neatskiriama dalis), pagoniški motyvai.
791