eròzijos bãzė, paviršiaus lygis, kurį pasiekusi upė arba griova nebegilina savo vagos. Dažniausiai erozijos bazė yra vandens baseino, į kurį įteka upė, paviršiaus absoliutusis aukštis. Upės versmių ir žiočių aukščio skirtumas lemia jos energiją ir erozijos potencialą. Pagrindinė, arba absoliutinė, arba pasaulinė, erozijos bazė yra Pasaulinio vandenyno vandens lygis. Vietinės erozijos bazės – tai upės išilginio profilio pakopos: tvenkiniai, pratekamieji ežerai, geologinių sluoksnių struktūros; t. p. vandens baseinai, kurie neturi paviršinių jungčių su Pasauliniu vandenynu. Vietinės erozijos bazės suskaido upės vagą į skirtingos energijos atkarpas. Upę užtvenkus arba pagilinus vietinė erozijos bazė pakinta, keičiasi išilginis vagos profilis, upės energijos potencialas. Bazės lygiui kylant vagoje suaktyvėja nešmenų kaupimasis, šoninė erozija, meandravimas, lygiui žemėjant stiprėja regresinė gilinamoji erozija, susidaro terasos, gali vykti hidrografinio tinklo transformacijų (pvz., upių kaptažas).
2341