Erwin Panofsky
Panofsky Erwin (Ervinas Panòfskis) 1892 03 30Hannover 1968 03 14Princeton (Naujojo Džersio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų meno istorikas. Habil. dr. (1920). 1910–14 studijavo filosofiją, filologiją ir meno istoriją Berlyno, Miuncheno ir Freiburgo universitetuose. 1926–33 Hamburgo universiteto profesorius. Naciams atėjus į valdžią, 1934 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1934 dėstė Niujorko universitete, 1935–62 – Princetono universiteto profesorius. 1947–48 skaitė paskaitas Harvardo universitete, 1960 – Uppsalos universitete. Tyrinėjimų sritis – viduramžių ir Renesanso menas (daugiausia Šiaurės renesanso dailė ir A. Dürerio kūryba). 20 a. 4 dešimtmetyje sukūrė ikonologijos metodą.
Svarbiausi veikalai: Dürerio dailės teorija (Dürers Kunsttheorie 1915), Dürerio požiūris į antiką (Dürers Stellung zur Antike 1922), Dürerio Melancholija I (Dürers Melencolia I, su F. Saxliu, 1923), Perspektyva kaip simbolinė forma (Perspektive als Symbolische Form 1927), Ikonologijos studijos: Humanistinės temos Renesanso dailėje (Studies in Iconology: Humanist Themes in the Art of the Renaissance 1939), Albrechtas Düreris (Albrecht Dürer 1943), Ankstyvoji Nyderlandų tapyba (Early Netherlandish Painting 1953), Prasmė vizualiniuose menuose (Meaning in the Visual Arts 1955, lietuvių kalba 2002), Renesansas ir renesansai Vakarų mene (Renaissance and Renascences in Western Art 1960).
2271