Ežvilkas, miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į šiaurę nuo Jurbarko; seniūnijos, parapijos centras. 372 gyventojai (2021). Pietiniu pakraščiu teka Šaltuona (Šešuvies dešinysis intakas), per miestelį – jos intakas Eržvilkai. Plentai į Raseinius, Jurbarką, Skaudvilę, Tauragę. Šv. Jurgio bažnyčia. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (nuo 1997), pirminės sveikatos priežiūros centras (nuo 1999), vaistinė (nuo 1912), gimnazija (1940–44 septynmetė, 1944–45 ir 1946–50 gimnazija, 1945–46 progimnazija, 1946–2015 vidurinė mokykla), kultūros centras, biblioteka. Bendrovės Vilkyškių pieninė Eržvilko filialas (1994). Eržvilko centre yra senas kapinynas. Vakariniame pakraštyje, prie Šaltuonos ir Eržvilkų santakos, yra Eržvilko piliakalnis (9–13 amžius). Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990; kalvis Vytautas Jarutis).
Eržvilko herbas
Architektūra
Šv. Jurgio bažnyčia Eržvilke (1855, išplėsta 1907)
Eržvilko planas turi spindulinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai spindulinis, centras, pertvarkytas 18 a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros Šv. Jurgio bažnyčia (1855, išplėsta 1907). Vyrauja 20 a. pirmos pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.
972
Istorija
Pirmo tūkstantmečio po Kristaus viduryje įrengtas piliakalnis, Antro tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. 16 a. buvo gyvenvietė (vadinta Pašaltuoniu); 1584 pastatyta medinė bažnyčia (1676 atstatyta, 1706 ir 1810 perstatyta). 1740 pirmąkart minimas Eržvilko miestelis (2 kiemai). 18 a. viduryje atiteko Žemaitijos vyskupui, 1842 Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas; vyskupas S. M. Giedraitis 18 a. pabaigoje įkūrė Eržvilko dvarą. 1777 Eržvilke buvo 28 dūmai. 1847 degė. 1861–1950 valsčiaus centras. Per 1863–1864 sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. Lietuvių spaudos draudimo metais (1864–1904) per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų. 1865–1914 ir 1935–40 veikė pradžios mokykla, 1922–35 – progimnazija. 1893 įsteigta ligoninė (uždaryta 20 a. 3 dešimtmetyje); 1889–96 veikė vaistinė.
20 a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. 1905–07 vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė elektrinė. 1941–52 sovietų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus. 1948–49 valsčiuje veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, ėjo laikraštėlis Laisvės varpas. Sovietų okupacijos metais Eržvilkas buvo apylinkės centras (nuo 1950), kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius. Eržvilko valsčiuje gimė matematikas J. Kubilius.
1856 buvo 199, 1897 – 709, 1923 – 484, 1959 – 375, 1970 – 349, 1979 – 505, 1989 – 609, 2001 – 518, 2011 – 429 gyventojai.
Eržvilkas Vilnius 1970; A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai kn. 5 Vilnius 1982.
972
-Pašaltuonis; -Pašaltuonys