eserai

esèrai (rus. esery), Socialstų revoliucioniẽrių pártija (Partija socialistov-revoliucionerov), Rusijos politinė partija, veikusi 1901–22. Susikūrė susivienijus Rusijoje ir užsienyje veikusioms narodnikų organizacijoms (Rusijos politinio išvadavimo darbininkų partija, Socialistų revoliucionierių sąjunga, Socialistų revoliucionierių Pietų partija ir kitos).

Ideologija ir programa

Eserų ideologija buvo narodnikų idėjų ir socializmo derinys. 1905 priimta programa numatė panaikinti monarchiją, paskelbti federacinę demokratinę respubliką, suteikti pilietines teises ir laisves, socializuoti žemę ir kita.

Veikla iki Vasario revoliucijos

Eserai veikė daugiausia tarp valstiečių ir tarnautojų. Naudojosi įvairiais veiklos metodais: nuo legalios veiklos (1907 tarp II Valstybės Dūmos deputatų buvo 37 eserai, rinkimus į vėlesnes Dūmas partija boikotavo) iki ginkluotos kovos (per 1905–07 revoliuciją) bei, sekant narodnikų tradicija, individualaus teroro.

1901 įkurta eserų Kovos organizacija (vadovas Grigorijus Geršuni, vėliau Jevno Azefas, B. Savinkovas) nužudė daug Rusijos valdžios pareigūnų, tarp jų – vidaus reikalų ministrus D. Sipiaginą ir V. Plevę, didįjį kunigaikštį Sergejų Aleksandrovičių. 1906 nuo eserų atsiskyrė nuosaiki Liaudies socialistų partija (vadinamieji enesai) ir anarchistams artimi maksimalistai.

Veikla po 1917

Po tam tikro krizės laikotarpio Pirmojo pasaulinio karo metais eserai atgavo politinę įtaką, po 1917 Vasario revoliucijos tapo stipriausia Rusijos politine partija. Eserai įėjo į Laikinąją vyriausybę (1917 07–11 jai vadovavo eseras A. Kerenskis), su menševikais vyravo tarybose, vadovavo jų vykdomiesiems komitetams, Priešparlamenčiui (1917 10–11), sudarė daugumą Steigiamajame susirinkime (1918 01).

Po Spalio perversmo (1917 11) eserų veikėjai (B. Savinkovas, Aleksandras Gocas, N. Avksentjevas, J. Breško-Breškovskaja ir kiti) dalyvavo organizuojant kovą prieš bolševikų valdžią, įėjo į Steigiamojo susirinkimo narių komitetą, Ufos direktoriją ir kitas antibolševikines vyriausybes. Pasibaigus Rusijos pilietiniam karui (1917–22) 47 svarbiausi eserų partijos veikėjai buvo suimti, per 1922 06–08 procesą 14 jų buvo nuteisti mirties bausme (jos vykdymas atidėtas, vėliau bausmė pakeista kalėjimu ir tremtimi). 4 dešimtmetyje dauguma eserų (išskyrus tuos, kurie emigravo) buvo sovietų valdžios represuoti.

eserų partijos veikėjų teismo procesas (Maskva, 1922 08)

Kairieji eserai

1917 05 susidariusi eserų kairioji frakcija dėl dalyvavimo Spalio perversme buvo pašalinta iš partijos. Nuo 1917 12 ji veikė kaip savarankiška kairiųjų eserų partija, bendradarbiavo su bolševikais, kol 1918 07 buvo uždrausta.

Lietuvoje

Lietuvoje (daugiausia Vilniuje) iki 1905–07 revoliucinių įvykių ir per juos veikė eserų partijos ir jaunimo organizacija. Eserų idėjos darė įtaką kai kuriems Lietuvos inteligentams. Idėjiškai jiems artima buvo 1917 Petrograde įsteigta Lietuvos socialistų liaudininkų partija; iš jos 1918 kilusi Lietuvos revoliucionierių socialistų liaudininkų partija buvo artima kairiesiems eserams. 1918–23 Vilniaus krašte veikė Baltarusijos socialistų revoliucionierių partija (laikraščiai Belaruskaja dumka, Gramadzjanin buvo leidžiami Vilniuje). Eserų programa turėjo įtakos liaudininkams. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė eseriškos krypties organizacijos Draugas (1920–25; su pertraukomis), aušrininkai.