ešerichiòzė (escherichiosis), infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia žarninių lazdelių – ešerichijų (Escherichia coli) – patogeniniai serotipai. Užkrato šaltinis – ešerichioze sergantis žmogus, rečiau – sveikas ligos sukėlėjų nešiotojas. Užsikrečiama nuo nešvarių rankų ir daiktų, per užkrėstą maistą. Dažniau serga vaikai. Be pavienių ligos atvejų, pasitaiko ir epideminių protrūkių. Inkubacinis laikotarpis 4–5 dienos.
Liga dažniausiai prasideda ūmiai, reiškiasi enteritu ir enterokolitu. Lengva ligos forma susirgęs ligonis tuštinasi skystomis, dvokiančiomis išmatomis 3–5 kartus, sunkia ligos forma – iki 20 kartų per parą. Pakyla kūno temperatūra, ligonis vemia. Ypač sunkiai serga kūdikiai ir maži vaikai.
Sunkiausia komplikacija – hemolizinis ureminis sindromas (būdinga hemolizinė anemija, trombocitų skaičiaus sumažėjimas, inkstų funkcijos nepakankamumas). Ligonis izoliuojamas, skiriama lašinė skysčių infuzija į veną, antimikrobinių vaistų.