eskimai

eskimai (Nanortalik, Grenlandija)

eskmai (savivardis innuit), Arkties tauta, kartais laikoma tautų grupe. Gyvena Grenlandijoje, Šiaurės Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Aleutų salose ir Aliaskoje), Rusijoje (Magadano srityje, Čiukčių autonominėje apygardoje). Skiriama 15 etninių grupių, svarbiausios: Grenlandijos (grenlandai; laiko save atskira tauta), Kanados, Aliaskos ir Sibiro (jupigyt, jugyt) eskimai. Mongolidai. Kaba eskimų kalba (eskimų ir aleutų kalbos). Išlaikė tradicinių tikėjimų – animizmo, šamanizmo – liekanas, Grenlandijos eskimų dauguma – evangelikai liuteronai.

Gyvensena

Pagrindiniai tradiciniai verslai: jūrų žvėrių (vėplių, ruonių, banginių), šiaurinių elnių medžioklė, žvejyba, kai kur – ir rinkimas. Amatai: vėplio ilčių ir medžio drožyba, siuvinėjimas. Savita tradicinė kultūra: medžioklei naudojo kaulinius harpūnus, valtis (kajakus), statėsi sniego būstus (iglus), pusiau žemines ir jarangas, maistui virti, būstui apšviesti ir šildyti turėjo taukinę lempą, kelionėms – žengiamąsias slides ir šunų traukiamas poliarines roges (nartas), dėvėjo uždarus dvigubo kailio ar plunksnų drabužius. Santuoka patrilokalinė. Gausus folkloras. 20 a. eskimus ypač paveikė europiečių kultūra.

eskimų sniego būstai iglai

eskimai šunų traukiamose rogėse (Qaanaaq, Grenlandija)

Kanados eskimai turi savivaldą – 1999 čia įkurta Nunavuto autonominė provincija. Grenlandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados eskimų atstovai 1999 įkūrė organizaciją, atstovaujančią eskimams tarptautiniu mastu.

Istorija

eskimas (Aliaskos rytai, 20 a. vidurys)

Manoma, kad eskimų protėviai trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų įsikūrė prie Beringo jūros, iš čia ilgainiui išplito palei Arktį.

inuitai; grenlandai

eskimų architektūra

eskimų dailė