eskmų architektūrà. Αrchitektūros raidai įtaką darė gamtinės sąlygos ir vietinės medžiagos. Šventovės, laidojimo, ūkiniai pastatai buvo renčiami iš banginio kaulų, pelekų. Nuo seniausių laikų statyti žemėmis užpilti apskritimo arba kvadrato plano žemi gyvenamieji būstai iš akmenų ir banginių kaulų, iglus – kupolo pavidalo statiniai iš sniego plytų (Labradoro pusiasalis, Baffino Žemė, Mackenzie upės sritis), t. p. keturkampio plano pusiau žeminės iš banginio pelekų su siaurais įėjimo tuneliais (Beringo jūros pakrantės, Šv. Lauryno ir Diomido salos), jarangos – apskritimo plano kilnojamieji gyvenamieji būstai. Iki 19 a. statyta ir būstai valkarane – supilti iš žemių, dengti banginio šonkauliais ir žandikauliais, remiami medinių stulpų (Čiukčių pusiasalis). Nuo 20 a. Grenlandijos eskimai miestus stato pagal Europos miestų pavyzdžius, renčia į norvegų panašius rąstų namus. Azijos eskimai (daugiausia Čiukčių pusiasalyje) stato čiukčiams būdingus būstus arba modernius surenkamųjų konstrukcijų medinius namus.
2972