eskmų dail
vėplio figūrėlė (vėplio dantis, apie 500 po Kristaus, Ipiutako kultūra; Amerikos gamtos istorijos muziejus Niujorke)
Senajai Beringo jūros kultūrai (3 a. prieš Kristų–pirmieji amžiai po Kristaus), plėtotai Aliaskos pusiasalyje, Beringo jūros pakrantėse ir Čiukčių pusiasalyje, būdinga gausiai dekoruoti ginklai bei įrankiai iš titnago ir vėplio ilčių, keramika, kulto dirbiniai, molinės lempos, sparnuotos antropomorfinės, zoomorfinės figūrėlės; vyrauja eilėmis išdėstytas geometrinis ornamentas (taškelių, spiralių, elipsių motyvas). Kanadoje ir Grenlandijoje rasti Dorseto kultūrai priskiriami brūkšneliais, kryželiais, žmonių skeleto piešiniu dekoruoti medžio ir kaulo dirbiniai bei skeletus, mitologines, fantastines būtybes vaizduojančios skulptūros. Įvairių vietovių skulptūrai ir ritualinėms kaukėms taikyta stilizuota, groteskiška forma, būdinga poliikoniškumas (tas pats vaizdas iš įvairių žiūrėjimo taškų). Aptikta gagatu (juodasis gintaras), banginio ūsais, medžiu inkrustuotų, kreivų linijų ornamentu dekoruotų ritualinių kaulų vėrinių (Ipiutake).
7 a. senąją Beringo jūros kultūrą pakeitė Punuko kultūra. Ypač išplitus banginių medžioklei naudoti geležiniai kaulų, ilčių apdorojimo įrankiai. Kaip savarankiškos dailės šakos susiformavo skulptūra, vaizduojanti žmonių, gyvūnų figūrėles, veidus (iš medžio, jūrinių gyvūnų ilčių, kaulų), ir keramika, puošta įspaustų brūkšnelių, kreivų linijų dekoru. Apie 10 amžių beveik visoje eskimų gyvenamoje teritorijoje (išskyrus Pietų ir Vakarų Aliaską) įsitvirtino Thulės kultūra. Kurta supaprastintų formų smulkioji skulptūra (antropomorfinės, zoomorfinės figūrėlės iš kaulo) su schematišku dekoru. Pietų ir Vakarų Aliaskos eskimų dirbiniai panašūs į aleutų dirbinius. 18 a. eskimų buitis ir dailė patyrė modernios kultūros, europiečių įtaką: kaulų ir ilčių raižyboje įsivyravo sudėtingesnio siužeto, dažnai kelis epizodus vaizduojančios kompozicijos, naudota polichromija; ritualinių, buitinių dirbinių (valčių sėdynės, irklai) paviršius imta raižyti, vėliau spalvinti gyvūnų krauju, suodžiais.
figūrėlė, manoma, vaizduojanti šamano transą (Eugene Chestow Trust kolekcija)
Pietų ir Šiaurės Aliaskoje, be kaulų raižybos, gamintos groteskiškos ritualinės kaukės, plito odos siuvinėjimas, aplikacijos technika, ištapymas, siuvinėjimas biseriu, pinti dirbiniai. Ypač spalvingi ir raiškūs šio regiono drabužiai iš vilnos, odos ir kailio, t. p. odos ir kailio krepšiai, kilimėliai.
20 a. kurti buitiniai ir suvenyriniai dirbiniai, drabužiai, kaukės; iš kaulo, akmens, medžio drožtos, raižyba puoštos ir polichromuotos gyvūnų, rečiau žmonių, figūrėlės, t. p. fantastinės būtybės, dekoruotos vadinamuoju rentgeno stiliumi (vidaus organų piešiniu). 6 dešimtmetyje išplito spausdinimas ant popieriaus, odos, audinio (Cape Dorseto vietovė). Kaulo ir ilčių raižyba garsėjo Aliaskos eskimai Happy Jackas (1881–1918), B. Komonaseakas, J. Killarzoacas, A. Tingookas, grafikos kūriniais – G. Ahgupukas (1911–1976), K. Mosesas (1900–1982), R. Mayokokas (1903–1983), krepšių pynimu, lėlėmis – H. Omwari, M. Johnson. 20 amžiaus pabaigoje raiškių skulptūrų sukūrė Kanados eskimai S. Ootoovakas, N. Pewatoalukas, J. Krimmerdluaris, R. Kautainukas, Aliaskos eskimai J. Angalgaqas, L. Ahvakana, kailio, odos ir tekstilės siuviniais išgarsėjo E. Anaviapik, J. Kiliktee.
L: S. Morgan Art and Eskimo Power: The Life and Times of Alaskan Howard Rock 1992; D. J. Ray A Legacy of Arctic Art Seattle–London 1996.
2972
-inuitų dailė