estai
èstai (savivardis eestlased, iki 17 a. vidurio maarahvas – estiškai savo žemės žmonės), Europos tauta. Estijos pagrindiniai gyventojai (907 626 žmonės; 2019 01 01), t. p. gyvena Suomijoje (50 000), Jungtinėse Amerikos Valstijose (daugiau kaip 27 000), Švedijoje (daugiau kaip 25 000), Kanadoje (apie 24 000), Rusijoje (apie 18 000), Australijoje (apie 7500 žmonių). Iš viso yra apie 1,1 mln. estų (2017). Kaba estų kalba. Dauguma evangelikai liuteronai, yra baptistų, katalikų. Estų etninė grupė setai (apie 16 000 žmonių) yra stačiatikiai (19 a. viduryje apie 1/8 estų priėmė stačiatikių tikėjimą).
estai tautiniais drabužiais (Talinas, 2014)
Gyvensena
estų tradiciniai kaimo namai
Pagrindiniai tradiciniai verslai: ariamoji žemdirbystė (rugiai, kviečiai, linai, bulvės), gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys). Nuo 19 a. antros pusės pradėta plėtoti pramoninė linininkystė, pienininkystė, žuvininkystė. 20 a. antroje pusėje buvo intensyviai plėtojama pramonė (lengvoji, maisto, mašinų gamybos, kuro ir energetikos, miško ir medienos apdirbimo, popieriaus). Amatai: audimas, siuvinėjimas, mezgimas, pynimas, odos, sidabro gaminiai. Šiaurės Estijoje senieji kaimai kupetiniai arba gatviniai, pietuose gausu vienkiemių. Tradicinis maistas: ruginė duona, įvairios košės, sriubos, daržovės, žuvis, mėsa, gėrimai – gira, alus. Estai garsėja dainomis, pasakomis. Moterų tautiniai drabužiai itin artimi lietuvių ir latvių drabužiams.
Vakarų ir šiaurės estų kultūroje juntama skandinavų ir suomių, pietų ir rytų – baltų ir slavų įtaka. Didelę įtaką estų kultūrai ir literatūrai padarė vietos vokiečiai.
folkloro festivalio dalyviai (Talinas, 2016)
švenčiama Vikingų diena (Salme, Saaremaa sala, 2016)
Istorija
Estų gentys pradėjo formuotis trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Rytų Baltijos gyventojams sumišus su iš rytų atsikrausčiusiomis finougrų gentimis. Iki pirmo tūkstantmečio jau buvo susiformavusios estų pagrindinės gentys, 11–13 a. – estų tauta, 19 a. antroje pusėje – nacija.
Estai Lietuvoje
estai tautiniais drabužiais
Lietuvoje 2001 (gyventojų surašymo duomenimis) gyveno 419 estų, 2011 (surašymo duomenimis) – 314 estų (daugiausia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje). Dauguma estų persikėlė į Lietuvą dėl šeiminių aplinkybių arba norėdami studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Klaipėdoje 20 a. viduryje apsistojo tie estai, kuriems grįžus iš sovietinės tremties nebuvo leista gyventi Estijoje. Po 1990 į Lietuvą keliasi estai, dirbantys Estijos įmonėse arba turintys savo verslą Lietuvoje. Lietuvos estų draugijai (įkurta 1988) priklauso apie 80 žmonių. Draugijos tikslas – savo kalbos ir kultūros saugojimas bei puoselėjimas. Draugijos pirmininkės: V. Strikaitienė (1988–1990), Liia Urman (nuo 1990). Vilniuje veikia ir estų evangelikų liuteronų bendruomenė.
1556