estètinė kalbà, daiktų, procesų bei ženklų visuma, žadinanti ir skatinanti pajautų įvairovę, išgyvenimų subtilumą bei intensyvumą. Ši visuma tampa, reiškiasi estetine kalba dėl estezės (pajautos). Estetinė kalba sužadina ir nukreipia pajautimus taip, kad jais remdamasis žmogus galėtų viskam, kas jį supa, suteikti prasmes ir įasmeninti vertybes. Ji priklauso nuo istoriškai susiklosčiusių žmonijos veiklos šakų ir epochos kultūroje vyraujančių nuostatų. Estetinės kalbos naudojimo būdai ir galimybės yra neribotos. Estetinės kalbos reikšmę gali turėti bet koks objektas, procesas arba jų ženklas. Jos elementai yra ne tik verbalinė kalba, bet ir įvairios medžiagos, jų junginiai, formų būviai bei kultūroje vartojami sutartiniai ženklai: alegorijos, simboliai, elgesio normos, metaforos, virtualūs kūriniai ir kita. Estetinė kalba nuolat kuriama, nes žmonių bendravimui būtina medžiaginė pajautimų išraiška, jos mokomasi kartu su pajautimų saviugda. Visa pajuntama ir paverčiama estetine kalba, jeigu subjektas dėl pajautos suteikia pajaučiamumo ir išraiškingumo prasmę bet kuriems visų tikrovės sričių elementams. Daug reikšmingų estetinės kalbos pavidalų žmogus perėmė iš gamtos. Estetinei kalbai priklauso ir meno kalba, t. y. sąlygiškas, konvencionaliais vartojimo būdais pagrįstas, estetinės kalbos vartojimas. Žmogus kuria ekspresyvią vaizdavimo bei išraiškos kalbą ir tokią patirtį paverčia kultūriniu paveldu. Net teorinėje plotmėje mąstoma ne sąvokomis, o per estetinę kalbą atėjusiomis išgyventomis prasmėmis. Jos įasmenina sąvokų turinį, bet nepanaikina jo visuotinumo reikšmės, o tik palengvina supratimą. Ar iš pajautimų kilusios prasmės reiškiamos žodžiu, tekstais, sąvokomis ar buitiniais, moksliniais, meniniais, politiniais ar etiniais apmąstymais, priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir situacijos. Tokioms prasmėms turi įtakos subjekto intencionali veikla, veiklos sfera, kompetencija, veiklos motyvai, tikslai ir uždaviniai. Bendravimui gali būti vartojama jau aprobuota estetinė kalba arba kuriama nauja; tai iškelia tradicijų, novatoriškumo ir funkcionalumo darnos problemą, kuri aktuali etikai ir etiketui, meno bei dizaino kūrybai ir jų kūrinių suvokimui. Estetinė kalba yra pajautų, prasmių ir vertybių kalba, ji išreiškia dvasinio gyvenimo vertingumą, prasmes bei vertybiškumą ir padeda žmogui identifikuotis, tobulinti save ir įprasminti pasaulį.
384