Èstijos architektūrà
Seniausi laikai
Išliko trečio–antro tūkstantmečio prieš Kristų gyvenviečių liekanų (Iru). Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų pastatytos pirmosios gyvenvietės su gynybiniais pylimais iš kalkakmenio, žemių (Peedu, Rõuge).
Viduriniai amžiai
Kuressaarės pilis (15–17 a.)
10–12 a. kalvotose vietovėse statytos gynybinės pilys su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, kuriuos juosė pylimai (iki 10 m aukščio), medinės aptvaros, gynybiniai bokštai (Valjala, Varbola). Prie kelius saugančių pilių kūrėsi miestai (Talinas, Tartu, Otepää, Viljandi, Narva, Pärnu). 13 a. kartu gyvavo romaninis stilius ir gotika, 13 a. pabaigoje–14 a. architektūroje įsigalėjo brandžioji, 14 a. pradžioje–16 a. pradžioje – vėlyvoji gotika. Vidurinių amžių architektūrai turėjo įtakos Skandinavijos tautų ir Vokietijos architektūra. Statyta miestai, vienuolynai, bažnyčios, be kalkakmenio ir akmenų, imta naudoti plytas.
Estijos vakaruose ir Saaremos saloje bažnyčios statytos vienanavės, be bokšto, aukštais nerviūriniais skliautais, puoštos reljefiniu dekoru (Haapsalu, Kaarma, Muhu, Karja, Ridala, Põlde), Vidurio Estijoje – trinavės halinės, su bokštu fasade, su kupoliniais skliautais, atsiremiančiais į apvalius stulpus (Ambla, Koeru, Järva, Türi). Pietų Estijoje vyravo plytinės trinavės halinės bažnyčios (Nõo, Põlva, Puhja, Rannu; žymiausios – Šv. Petro ir Povilo katedra bazilika, 15 a. fasade pristatyti 2 bokštai, 1804 pritaikyta Tartu universiteto bibliotekai, architektas J. W. Krause, dabar Tartu universiteto muziejus; Šv. Jono bažnyčia, 13–15 a., puošta terakotiniais reljefais; abi Tartu). Šiaurės Estijoje (architektūros ypatumai ryškiausi Taline) statyta vėlyvosios gotikos bažnyčios su daugiakampio skerspjūvio bokštu fasade, keturkampio arba aštuoniakampio skerspjūvio pilioriais, nerviūriniais, žvaigždiniais skliautais, giluminiais portalais (katedra, Šventosios Dvasios, Šv. Mikalojaus, Olevistės bažnyčios Taline; visos pradėtos 13 a., 15 a. rekonstruotos, išskyrus Šventosios Dvasios, į bazilikas).
13–14 a. pastatyta netaisyklingo plano akmeninių tvirtovių (Otepää, Lihula), 15–16 a. paplito taisyklingo plano (kastelle; Talinas, Narva, Põltsamaa) ir konventinės pilys (Viljandi, Pärnu, Talinas, Narva, Kuressaare). Miestai (Talinas, Tartu, Narva, Pärnu, Viljandi, Haapsalu) buvo apjuosti gynybinėmis sienomis (beveik visa išliko Taline) su bokštais. Pastatyta vienuolynų ansamblių (cistersų su Šv. Mykolo, dominikonų su Šv. Kotrynos bažnyčiomis, neišliko; brigitiečių, išliko dalis), gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų (rotušė, 1404, Didžiosios gildijos namai, 1410, Olevistės gildijos namai, 1422; visi Taline).
Talino rotušė (1404)
16–18 amžius
16 a. viduryje–17 a. viduryje architektūroje įsitvirtino renesansas. Pirmiausia jis reiškėsi fasadų, interjerų dekore (Juodųjų galvų brolijos namas Taline, 1597, architektas A. Passeris), vėliau ir visoje architektūroje: Talino rotušės kupolas (1628, architektas J. M. Graffas), gyvenamieji namai Narvoje, Taline, Rotušės vaistinė Taline (1550). Nuo 17 a. vidurio iki 18 a. 8 dešimtmečio plito barokas, 17 a. reiškėsi Nyderlandų architektūros įtaka (gyvenamieji namai ir rotušė Narvoje, 1671, architektas J. Teuffelis, 1610–72, rotušė sugriauta per II pasaulinį karą, atstatyta; rotušė Kuressaarėje, 1670; gyvenamieji namai Pärnu). Pastatyta gynybinių įrenginių (bastionai Taline, Narvoje, Pärnu, Kuressaarėje).
Kadriorgo rūmai Taline (1725, architektas N. Michetti)
18 a. architektūroje per Sankt Peterburgą plito brandusis barokas. Statyti užmiesčio rūmų ansambliai su parkais (Kadriorgo rūmai su parku Taline, 1725, architektas N. Michetti, 1675–1743, po 1725 statybas tęsė architektas M. Zemcovas), dvarai (Saarėje, Palmsėje, Suuremõisoje). Rokoko stilius plito interjerų įrangoje (Põltsamos rūmų interjeras; neišliko). 18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje įsitvirtino klasicizmas. 18 a. ankstyvojo klasicizmo stiliumi pastatyti Gubernijos valdybos rūmai Taline (1773, architektas J. Schultzas, 1730–95), rotušė (1789, architektas J. H. B. Walteris, 1734–1802) ir gyvenamieji namai Rotušės aikštėje Tartu, dvarai (Saue, Roosna-Alliku, Ääsmäe).
19 amžius–20 amžiaus pradžia
19 a. pirmoje pusėje susiformavo vėlyvajam klasicizmui būdingas Tartu ansamblis: universiteto pagrindiniai rūmai (1809) ir observatorija (1810; abiejų architektas J. W. Krause), Barclay de Tolly aikštė, Toomamägi parkas. Kaimo vietovėse sparčiai plito visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų, dvarų ansamblių su parkais (Hõreda, Saue, Riisipere), pašto stočių ir smuklių (Tori, Koeru, Ruunavere, Jõelähtme) statyba. Daugelis pastatų fasadų ir interjerų Taline buvo perstatyta klasicistiniu stiliumi. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje paplito istorizmas. Pastatyta neogotikinių dvarų (Keila-Jõgi, Alatskivi, Sangaste), bažnyčių (Šv. Karolio bažnyčia, 1870, architektai O. P. Hippius, 1826–83, R. Bernhardtas, 1819–87), visuomeninių pastatų (bankas, 1905, architektas W. Neumannas, 1849–1919; abu Taline), perstatyta Talino senamiesčio gyvenamųjų namų, neorenesansinių visuomeninių pastatų (Teismo rūmai Tartu, 1895, architektas W. Lunsky; dabar Estijos liaudies muziejus; mokykla Estonia Taline, 1884, architektas M. Höppeneris, 1848–1924).
Teatro Vanemuine mažasis pastatas Tartu (1918, architektas A. Eichhornas)
20 a. plito modernas: vokiškasis – jugendo kryptis (gyvenamųjų namų fasadai Pikko gatvėje Taline, 1910, architektas J. Rosenbaumas, 1878–1944) ir skandinaviška moderno atmaina (teatrai Vanemuine Tartu, 1906, architektas A. Lindgrenas, 1874–1929, neišliko; Estijos nacionalinio operos teatro rūmai Taline, 1913, architektai A. Lindgrenas, W. Lönn, 1872–1966; namas Pärnu, 1912, architektas E. Saarinenas). Pradėjo projektuoti pirmieji estų architektai: G. Hellatas (studentų draugijos pastatas Tartu, 1902), A. Perna, K. Burmanas vyresnysis (1882–1965, draugijos Kalev jachtklubas Piritoje, prie Talino, 1912; neišliko).
20 amžiaus 3–8 dešimtmetis
3 dešimtmetyje pastatyta vienaukščių, dviaukščių gyvenamųjų namų priemiesčiuose ir visuomeninių pastatų Talino priemiesčiuose. Miestų gyvenamųjų namų architektūroje vyravo vėlyvasis modernas (A. Perna, K. Burmanas vyresnysis), pastatyta neoklasicistinių visuomeninių pastatų (ligoninė Taline, 1925, architektas A. Vladovskis, 1876–1950, gydyklos Pärnu, 1927, architektai A. Nürnbergas, 1890–1964, E. Wolffeldtas, 1882–1936). Nuo 1922 (su pertraukomis) veikia Estijos architektų sąjunga. 4 dešimtmečio architektūroje plito funkcionalizmas: Meno rūmai Taline (1939, architektai E. J. Kuusikas, A. Soansas), viešbutis Pärnu (dabar sanatorija Estonia, 1937, architektai O. Siinmaa, A. Soansas), mokyklos Taline (1935, architektas H. Johansonas), Rakverėje (1938, architektas A. Kotli). Pastatyta visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų kaimo vietovėse (architektas A. Volbergas, 1896–1983). Po II pasaulinio karo buvo atstatomi (Estijos nacionalinio operos teatro rūmai Taline, 1951, architektai A. Kotli, E. J. Kuusikas) arba pagal naujus bendruosius (buvusius generalinius) planus statomi ir rekonstruojami miestai (Talinas, Tartu, Pärnu, Viljandi). 6–7 dešimtmetyje suprojektuotos kaimo gyvenvietės Saku, Kurtna, Vinni (architektai V. Herkelis, g. 1929, B. Mirovas, 1929–96, V. Pormeister). 7–8 dešimtmetyje statyti laisvo plano rajonai (Mustamäe – Taline, architektai T. Kallasas, g. 1932, M. Meelakas, 1929–97, M. Portas; Anne – Tartu, Väike-Õismäe, Lasnamäe – Taline; visų architektai M. Meelakas, M. Portas). Visuomeninių pastatų architektūroje reiškėsi Europos modernizmas (Dainų estrada Taline, 1960, architektai A. Kotli, H. Sepmannas; teatras Vanemuine Tartu, 1970, architektas U. Tölpusas, 1928–64, P. Tarvasas, A. Volbergas; viešbutis Viru Taline, 1972, architektai M. Portas, H. Sepmannas; sanatorija Sveikata Pärnu, 1971, architektai E. Väärtnõu, g. 1939, K. Vanaselja; viešbutis Olimpija Taline, 1980, architektai T. Kallasas, R. Kerstenas), ryški suomių modernizmo įtaka: Gėlių parodų paviljonas Taline (1960), Kurtnos paukštininkystės ūkio administracinis pastatas (1966, abiejų architektė V. Pormeister), Talino pedagoginio instituto sporto salė (1975, architektas R. Karpas).
6–10 dešimtmetyje restauruota: Talino rotušės interjeras (architektai V. Raamas, 1910–96, R. Zobelis, 1928–2012, L. Pärtelpoeg, U. Umbergas, 1921–82), Hermano tvirtovė Narvoje (architektai H. Potti, g. 1928, I. Võsu, g. 1946), tvirtovė Kuressaarėje (architektas K. Aluve, 1929–2009), dvarai Sakku, Palmsėje, Rägaverėje. Architektūros istoriją tyrinėjo V. Rammas, H. Üprus (1911–78), K. Alttoa (g. 1947), A. Aluve.
20 amžiaus pabaiga–21 amžiaus pradžia
dangoraižis Sraigės bokštas Tartu (2008, architektas A. Padrikas)
Narvos kolegijos pastatas (2012, architektūrinė bendrovė Kavakava Architects)
9 dešimtmečio žymesni visuomeniniai pastatai: Buriavimo sporto centras prie Talino (1980, architektai P. Jänesas, g. 1936, A.‑H. Looveeris, 1941–2002, A. Raidas, g. 1941, H. Sepmannas), Miesto salė Taline (1980, architektai R. Karpas, R. Altmäe, g. 1949). Interjerus kūrė architektai V. Asi (1927–2016), H. Gans (g. 1940), M. Summatavetas (g. 1938), M. Leonas (g. 1940), A.‑H. Õun (g. 1940). 9–10 dešimtmečio interjere, vėliau ir visoje architektūroje reiškėsi postmodernizmas (E. Jürgensonas, g. 1960, T. Tammelaan, g. 1964, T. Mähari, g. 1962). Nuo 1991 Taline veikia Architektūros muziejus. 10 dešimtmetyje suintensyvėjo visuomeninių pastatų statyba (SEB bankas, 1999, architektas R. Puuseppas, bankas SAMPO, 1997, architektai J. Okasas, g. 1950, M. Lõoke, g. 1951, abu Taline, Estijos ambasada Vilniuje, 1998, architektai M. Kaasikas, A. Ojari, I. Valduras, visi gimę 1970, De la Gardie prekybos namai Taline, 2000, architektai A. Alveris, g. 1953, T. Trummalis, g. 1954, T. Lahtas, g. 1960, Estijos parodų paviljonas EXPO‑2000 Hannoveryje, architektai A. Kõresaaras, g. 1975, R. Kotovas, g. 1976). Neomodernistinius projektus kuria architektai R. Kurvitzas, U. Muru (g. 1961), P. Pere, A. Siimas (g. 1962), H. Kreis, E. Urbelis (g. 1959), I. Peilis (g. 1973), R. Puuseppas, interjerus – architektai T. Mang (g. 1957), M. Pärnas (g. 1971), T. Luiskas (g. 1970).
21 a. pradžioje rekonstruota pramoninių kvartalų (Rotermanno Taline, 2004–07, architektai O. Kadarikas, g. 1976, V. Tomiste, g. 1975, M. Tüüras, g. 1976), suprojektuota visuomeninių (koncertų salė Pärnu, 2002, architektai K. Koov, g. 1973, K. Nõmm, g. 1971, H. Grosschmidtas, g. 1973; bendruomenės centras Sõmeru, Lääne‑Virumos apskritis, 2010; Baltijos filmų ir medijos mokykla Taline, 2013, abiejų architektūrinė bendrovė Salto Architects; Narvos kolegijos, 2012, architektūrinė bendrovė Kavakava Architects, Estijos nacionalinio muziejaus Tartu, 2016, architektūrinė bendrovė Dorell Ghotmeh Tane, A. Pärto centro Laulasmaa, prie Talino, 2018, architektūrinė bendrovė Nieto Sobejano Arquitectos, Estijos kino muziejaus, 2017, architektūrinė bendrovė BOA, inžinerinė bendrovė Innopolis, interjero architektas V. Lausmäe, pastatai), gyvenamųjų (dangoraižis Sraigės bokštas Tartu, 2008, architektas A. Padrikas) pastatų.
Pasaulio paveldo vertybės
Talino istorinis centras (nuo 1997), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2004, eina dar per 9 valstybes).
L.: Eesti architektuuri ajalugu Tallinn 1965; H. Arman Eesti architektuuri ajalugu Tallinn 1967; V. Raam Architekturnye pamjatniki Ėstonii Leningrad 1974; K. Alttoa Ėstonija. Istoričeskij očerk / Pamjatniki iskusstva Sovetskogo Sojuza. Belorusija, Litva, Latvija, Ėstonija Moskva 1986; Eesti architektuur Tallinn 1996–99; M. Kalm Eesti 20 sajandi architektuur Tallinn 2001.
1624
Estijos kultūra
Estijos konstitucinė santvarka